Močiūtei - virš 80 metų. Ji mirties taip nebijo, kaip proto sutrikimų, būdingų senatvèj. Vakar ji pradėjo verkti. Aš klausiu: kas nutiko, ko verkiate, gal kur skauda? Ji sako: vaikeli, nutiko ko labiausiai bijojau, man jau su protu negerai. Aš ją raminu: papasakokit, kodėl taip manote. Ji sako: girdžiu, kaip kaimynai juokiasi, kad katinas kažkokius įstatymus vykdys; ar čia normalu, ką bendro turi katinas ir įstatymai? ... Nežinau kaip nuraminti močiūtę, kaip įrodyti, kad jai nesivaidena, kad tai tikrovė? Telieka pasakyti "ačiū" seimūnams, už meškos paslaugą, "ačiū" jų "žodžio laisvei" .
(be temos)
(be temos)