– Aš manau, kad internete šiuo metu yra daug sudėtingų situacijų ir įvairių blogybių, ypač socialiniuose tinkluose ir apskritai internete plačiąja prasme. Tai, kad negalime tiksliai suprasti, kas yra žmonės, su kuriais bendraujame, kelia daug grėsmių – nuo sukčiavimo ir apgavysčių iki to, kad negalime pilnai suprasti ar kontroliuoti, ką mūsų vaikai veikia internete ir kaip juos apsaugoti nuo galimų pavojų. Todėl viena iš mano idėjų – įvesti tam tikrą asmens tapatybės patvirtinimo procesą, kuris leistų užtikrinti, kad žmonės, su kuriais bendraujame internete, yra tie, kuo prisistato.

– Jei kažkieno vardas ir pavardė yra rodomi, tai reikštų, kad jie buvo patvirtinti…

– Tačiau mano mintis nėra būtinai apie tai, kad visi turėtų viešai skelbti savo tikrus vardus ir pavardes. Jei žmonės nori naudoti slapyvardžius, nematau tame problemos. Problema yra tame, kad netikrumas leidžia apsimesti bet kuo. Pavyzdžiui, man teko susidurti su situacija, kai Afrikoje ar kitose šalyse atsirado keturi žmonės, prisistatinėję mano vardu. Jie siuntė prašymus mano tikriems draugams, prašė paskolinti pinigų, skleidė įvairias su bitkoinais susijusias schemas ir taip bandė apgauti žmones. Aš negalėjau apsiginti – rašiau feisbukui, pranešdamas, kad kažkas naudojasi mano tapatybe, tačiau gavau atsakymą, kad jie nemato jokios problemos. Jei mano paskyra būtų buvusi oficialiai patvirtinta, tokie apsimetėliai negalėtų pasinaudoti mano tapatybe. Tai tik viena iš situacijų, su kuriomis susiduriame.

– Bet juk socialiniai tinklai turi patvirtinimo sistemas – mėlynas varneles, kurios nurodo, kad, pavyzdžiui, jūs esat tikrasis Arijus Žakas, yra tikrasis Andrius Mamontovas ar tikrasis Elonas Muskas.

– Iš pradžių šie patvirtinimai buvo suteikiami nemokamai tiems, kurie buvo žinomi arba kurių tapatybės vagystė galėjo kelti didesnį pavojų. Šiuo metu feisbukas, instagramas, kiti kanalai leidžia patvirtinti tapatybę tik tuo atveju, jei už tai sumokama. Jie pamatė verslo galimybę, ir dabar, norint gauti patvirtinimo ženkliuką, reikia sumokėti nustatytą mokestį. Todėl niekas netrukdo žmonėms, kurie nebūtinai yra tie, kuo prisistato, nusipirkti patvirtinimo ženkliuką ir bent jau trumpam apsimesti kažkuo kitu, nes jų tapatybė nėra kruopščiai tikrinama. Tuo tarpu kitos socialinių tinklų platformos, pavyzdžiui, „LinkedIn“, bent jau kol kas neseka šiuo pavyzdžiu. Norint patvirtinti savo tapatybę „LinkedIn“, yra keletas būdų – vienas iš jų reikalauja nuskenuoti savo pasą ir parodyti visus saugumo elementus, po to trečiosios šalies partneris patikrina dokumento autentiškumą ir patvirtina, kad žmogus tikrai yra tas, kuo prisistato. Mano pagrindinė mintis – ar mes jau pasiekėme tašką, kai visi kanalai, kuriais naudojamės, turėtų reikalauti asmens tapatybės patvirtinimo, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir legitimumas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ši idėja gali atrodyti radikali, nes internetas iš pradžių buvo erdvė, kurioje kiekvienas galėjo būti kuo nori – forumuose, susirašinėjimo platformose ir kitur. Privatumas vis dar yra esminė mūsų gyvenimo dalis, ir daugelis nenorėtų, kad tokios kompanijos kaip „Microsoft“, „Meta“ ar kitos stebėtų jų veiklą, mintis, kontaktus ir kitą asmeninę informaciją. Ar toks visuotinis tapatybės patvirtinimas netaptų masinio sekimo įrankiu?

– Internetas gimė nuo buvimo anonimišku, bet aš nesu tikras, ar tai, kas buvo anksčiau, galima vertinti su tuo, kokią mes situaciją turim šiandien. Pagal šią logiką mes jau pateikiame visus savo duomenis bankams. Jie tiksliai žino viską apie mus – kiekvieną centą, kuris pas mus atkeliauja ir iš kur jis atkeliavo. „E-Sveikata“ žino viską apie mus – visas mūsų ligas, vizitus pas gydytojus, paskirtus vaistus ir dar daugiau. Tai ar tikrai baimė, kad apie mus gali būti žinoma per daug, yra svarbesnė už problemas, su kuriomis susiduriame? Ar tikrai didesnė blogybė yra tai, kad turėsime patvirtinti savo tapatybę, nei tai, kad bet kas gali apsimesti mumis, sukčiai gali naudotis mūsų vardu ir daryti, ką tik panorėję?

– Rusijos trolių veikla yra viena iš didžiausių problemų. Ar tai nepadėtų jų išvengti?

– Tai – didžiulė problema, kuri šiuo metu yra nekontroliuojama ir beveik neįmanoma suvaldyti. Netikrų paskyrų kuriama tiek daug, kad niekas jų nepatikrina. Kol trolių fermos skleidžia propagandą ir manipuliuoja viešąja nuomone, mes neturime jokios priemonės tam sustabdyti, o socialiniai tinklai negali to suvaldyti. Vienas iš realistiškiausių būdų tai kontroliuoti – reikalauti tapatybės patvirtinimo prisijungiant prie socialinių tinklų. Nenori patvirtinti savo tapatybės? Ačiū ir viso gero.

– Ar esate girdėję, kad socialinių tinklų platformos iš tikrųjų norėtų įvesti tokį reikalavimą?

– Manau, kad ne. Manau, kad socialiniai tinklai darys viską, kad tik šis sprendimas nebūtų priimtas ir netaptų realybe. Paimkime „LinkedIn“ kaip pavyzdį. Kodėl „LinkedIn“ turi tapatybės patvirtinimą? Tai yra solidus kanalas, kuriame svarbu žinoti, kad bendraujame su tikrais žmonėmis, o ne su netikromis paskyromis. Jei planuojame užmegzti verslo ryšius ar ieškome patikimų darbuotojų, norime žinoti, kad jie yra tikri. Panašiai veikia ir „Bolt“ programėlė – joje prie kiekvieno vairuotojo matome patvirtintą informaciją, nes platforma užtikrina, kad žmogus tikrai yra tas, kuo prisistato. Mes galime atsigręžti į kitas sritis, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos skelbimų portalus, kuriuose matome, kad brokeriai, dalyvaujantys procese, yra patvirtinti. Tai reiškia, kad platforma žino jų tapatybę ir gali užtikrinti, jog jie yra tikri asmenys. Man atrodo, kad kanalai, kurie siekia įdiegti tapatybės patvirtinimą, pirmiausia siekia sukurti pasitikėjimą, antra – suteikti tam tikrą veiklos legitimumą. Tai leidžia vartotojams jaustis gerokai saugiau. Tačiau ar galime įsivaizduoti, kokio sudėtingumo būtų procesas, jei feisbukas nuspręstų trims milijardams vartotojų įvesti privalomą tapatybės patvirtinimą? Nuo paties proceso iki visos infrastruktūros sukūrimo – tai būtų milžiniška užduotis. Man sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti įgyvendinta. Be to, toks pokytis tikriausiai reikštų didžiulį vartotojų praradimą. Vieni nenorėtų dalintis savo duomenimis, kiti nesuprastų, dar kiti apskritai manytų, kad čia laikas socialinių tinklų paskyrų kiekį pamažint.