Taip jis komentavo Seimo kontrolierių įstaigai pirmadienį paskelbus ataskaitą, kad migrantų apgyvendinimo sąlygos Kybartų Užsieniečių registracijos centre (URC) prilygsta nežmoniškam arba žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

„Ataskaita, kuri buvo paviešinta vakar, gali sudaryti įspūdį visuomenei, kad VSAT, Vidaus reikalų ministerijai ir apskritai Lietuvos valstybei užsieniečių apgyvendinimo sąlygos ir jų gerbūvis nerūpi, tačiau tikrai taip nėra“, – antradienį žurnalistams sakė R. Liubajevas.

„Nuo URC įkūrimo rugsėjo mėnesį padaryta nemažai, siekiant pagerinti buvimo sąlygas užsieniečiams (...) Dėl esamo ploto žmonėms, tai vykdant asmenų savanorišką grąžinimą, mes jau beveik esame priartėję prie tų reikalavimų ir kiekvienam žmogui tenkantis plotas artimiausiu metu bus patenkintas“, – pridūrė jis.

Jau beveik esame priartėję prie tų reikalavimų ir kiekvienam žmogui tenkantis plotas artimiausiu metu bus patenkintas.

Pasak pasieniečių vado, Seimo kontrolierių įstaiga „iškėlė labai aukštai reikalavimų kartelę“, tačiau sutinka, kad tai yra natūralu. Jis sako, kad tarnyba pasiruošusi dialogui su Seimo kontrolieriais.

„Mes tai vertiname kaip labai svarbų įrankį vykdant žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje monitoringą, esame pasiruošę dialogui su Seimo kontrolierių įstaiga“, – teigė VSAT vadas.

Migrantų reikalais galėtų rūpintis specialiai įkurta agentūra

Migrantų reikalais galėtų rūpintis specialiai įkurta agentūra, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, tačiau pabrėžia, kad kol kas tai tik svarstymo stadijoje.

„Žiūrint į perspektyvą, kai susitvarkysime su dabar esančiu srautu, reikalingi pokyčiai ir mūsų ministerija kartu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto naują koncepciją, kad galbūt turėtų būti įkurta tam tikra agentūra, kuri būtent ir rūpintųsi neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygomis, procedūrų užtikrinimu, paslaugų suteikimu“, – antradienį žurnalistams sakė viceministras.

Jo teigimu, agentūra migrantų bazines sąlygas „galbūt pakeltų į naują lygmenį“, tačiau jis nedetalizavo, kada tokia agentūra galėtų atsirasti.

„Reikėtų dar šiek tiek kantrybės su ta agentūra, bet toks modelis įmanomas“, – teigė A. Abramavičius.

Reikėtų dar šiek tiek kantrybės su ta agentūra, bet toks modelis įmanomas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad „neteisėtos migracijos krizė atskleidė būtinybę turėti aiškesnę migrantų apgyvendinimo tvarką, o agentūros modelis yra baigiamas rengti.

Jis, pasak ministrės, padės užtikrinti sklandesnį  migrantų apgyvendinimą, numatys aiškias atsakomybes ir kontrolės tvarką.

Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba valdo tris Užsieniečių registracijos centrus Medininkuose, Kybartuose ir Pabradėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Pabėgėlių priėmimo centrus Rukloje ir Vilniuje.

Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės šią savaitę paskelbtame dokumente teigiama, kad Kybartų URC yra perpildytas, dėl to atsiranda su higiena susijusių problemų, nėra privatumo, taip pat griežtai ribojamas užsieniečių judėjimas.

Taip pat teigiama, kad migrantų teisė gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, jų atžvilgiu priimtus sprendimus, galimybę gauti teisinę pagalbą nėra tinkamai užtikrinama, todėl dažnai užsieniečiai yra nežinioje.

„Kadangi Kybartų užsieniečių registracijos centrą sudaro trys korpusai, daugiausiai žmonių yra apgyvendinta A korpuse. Deja, bet sąlygos šiame korpuse, vien žiūrint pagal asmeniui tenkantį gyvenamą plotą, kuris yra du kvadratiniai metrai, tai yra labai didelio masto perpildymas, jis prilygsta nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui“, – per spaudos konferenciją sakė E. Leonaitė.

Tai yra labai didelio masto perpildymas, jis prilygsta nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui.

Anot jos, perpildymas sukelia ir kitas problemas: higienos, galimybių užsiimti prasmingu laisvalaikiu trūkumą.

Seimo kontrolierė rekomenduoja spręsti patalpų perpildymo problemas, užtikrinti higieną, galimybes praustis šiltu vandeniu, sudaryti sąlygas užsieniečiams patiems gamintis maistą, pasiūlyti didesnę užimtumo įvairovę, įrengti laisvalaikio, poilsio erdves, maldos patalpas ir t.t.

Taip pat rekomenduojama skelbti informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir terminus, parengti paaiškinimą, kokiu pagrindu ir kokiam laikotarpiui gali būti paimami jų telefonai, užtikrinti migrantų galimybę susisiekti su artimaisiais, teisininkais.

„Pastebėjome, kad nėra tinkamai užtikrinama užsieniečių teisė gauti būtent realią, o ne formalią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“, – pažymėjo E. Leonaitė.

Be kita ko, rekomenduojama užtikrinti kokybiškas ir laiku prieinamas gydymo paslaugas, užtikrinti, kad pareigūnai užsieniečių patikrinimus vykdytų ne naktį.

Seimo kontrolierių įstaigos duomenimis, šiuo metu Kybartų URC gyvena apie 600 migrantų, neteisėtai į Lietuvą patekusių pernai per sieną su Baltarusija, nors pastatuose galėtų gyventi iki 450 žmonių.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Kybartų URC įrengtas buvusiuose pataisos namuose – buvusios patalpos nebuvo rekonstruotos, todėl užsieniečiai naudojasi buvusia infrastruktūra.

Patikrinimas Kybartų URC vyko gruodžio 14–16, 22–23 bei sausio 12 dienomis.

Lietuvoje URC dar veikia Medininkuose ir Pabradėje.