Atmintis

Gyvas drobėse

Paminėti prieš metus mirusio žinomo klaipėdiečio tapytojo Algimanto Jusionio 50 gimtadienio į Parodų rūmus susirinko didžiulis būrys šio menininko talento gerbėjų. Geriausius tapytojo kūrinius surinko ir parodą surengė A.Jusionio žmona Violeta ir mama, taip pat tapytoja Aldona Ličkutė-Jusionienė.

A.Jusionis iš šio pasaulio išėjo būdamas kūrybinės brandos viršūnėje. Anot menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės, menininko privalumas – kad jo kūryba nemari. Amžinąjį gyvenimą ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas susikūrė savo darbais. K.Jokubavičienės teigimu, A. Jusionis savo paveikslais paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos tapybos istorijoje. Jis priklausė stipriausiai vidurinės kartos tapytojų grupei – ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos dailės kontekste. Jo tapyba tęsė koloristinės ekspresyvios lietuvių tapybos tradicijas, ir kartu - moderni, emocionali, pažymėta stiprios ir ryškios kūrėjo asmenybės ženklu.

A.Jusionio paveiksluose dažni miesto, kurį menininkas „tapė akimis, o regėjo dvasia“, peizažai. Arba mistika dvelkiančios fantasmagoriškos būtybės. „Kai tapau, - gyvenu“,- sakė daug draugų, pažįstamų turėjęs menininkas.

Jo mama A. Ličkutė-Jusionienė prisiminė, jog Algimantas nuo mažumės buvo labai gyvas vaikas, jo visur buvo pilna. Tačiau apie dailę niekada nekabėjo ir tapyti pradėjo gana vėlai – jau baigęs tekstilės ir dizaino studijas. Mama Algimantą prisimena buvus labai emocingą asmenybę, kuri tapydama, regis, degdavo. Kuri nieko nedarė bet kaip, tik iš širdies.

Emocijomis ir energija pulsavo A.Jusionio paveikslų spalvų kupinos Parodų rūmų salės. Tas spalvas į apniukusį vasaros vakarą išsinešė visi 50-ojo Algimanto gimtadienio svečiai...