Griežtesnė pamokų praleidimo tvarka: aiškėja, ar ji veiksminga

Ar pasiteisino naujoji tvarka ir ar teko kam nors skirti baudas, pasakojo vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas. 

– Ar pasiteisino nauja tvarka?  

– Taip, turimais duomenimis, 2023 m. pamokų praleidžiamumas yra sumažėjęs, stebimas 19 proc. mažėjimas.

– Prieš kelerius metus, statistiškai vienas mokinys praleisdavo nuo 60 iki 120 pamokų per vienerius mokslo metus. Jeigu kalbėtume ne procentais, o skaičiais, kaip ši statistika atrodo dabar?

– Tokios informacijos negalėčiau jums tiksliai pasakyti. 

– Tiesiog jūs jaučiate, kad yra mažėjimas.

– Taip, yra mažėjimas.

– Kiek dėl pamokų praleidimų buvo kreiptasi į jus, kada mokykla su tėvais jau neišspręsdavo šio klausimo?

– Konkretaus skaičiaus taip pat nėra. 

LNK stop kadras.

– Bet buvo kreiptasi? 

– Taip, žinoma. Pagrinde visą šį procesą koordinuoja savivaldybės ir savivaldybių vaiko gerovės komisijos. Komisijoje dalyvaujame kaip viena iš institucijų sprendžiant šį klausimą. Pirmiausia, bandome suteikti pagalbą, numatyti priežastis, dėl kurių yra praleidžiamos pamokos, jas nustačius, teikti pagalbą ir ieškoti išeičių. 

– Kai tai sprendžiate, tikriausiai, kažką girdite ir iš vaikų. Kokie būna jų pasiteisinimai? Dėl ko jie praleidžia pamokas? 

– Pagrindinės priežastys, kurias mes identifikuojame kaip specialistai, yra trys. Nesutarimai su mokytojais, bendraklasiais, patyčios. Aišku, pamokų praleidimas yra kaip maišto prieš tėvus ar kitus šeimos narius forma.

– Tokiuose pokalbiuose tikriausiai dalyvauja ir tėvai. Jie tarsi privalo dalyvauti. Ar jų versijos sutampa su moksleivių versijomis? 

– Dažniausiai taip, versijos sutampa. Priežastys, dėl ko dažniausiai praleidžiamos pamokos, yra vaiko liga arba vaikų išvykos su tėvais. 

– Anksčiau ir buvo keliamas tas klausimas, kai Švietimo, sporto ir mokslo ministerija sakydavo, kad būtent per pirmąjį mokslo metų mėnesį dažniausiai ir praleidžiama daugiausiai pamokų. Buvo noras išgyvendinti tai, kad vaikai nekeliautų su tėvais atostogauti būtent kai prasideda mokslo metai. Ką jūs stebite, palyginti su praėjusiais metais? Dabar rugsėjis pasibaigęs, gal konkrečių skaičių neturite, bet vis tiek jaučiate, kokia yra situacija. 

– Kaip ir minėjau, pamokų praleidžiamumo mažėjimą pastebime, matome gaunamą informaciją iš Vaiko gerovės komisijos ir savivaldybių, kad situacija sprendžiasi, ji nėra tokia didelė ir esminė. 

– Blogiausiu atveju, buvo ir numatytos baudos tėvams, jeigu jų atžalos iki 16 metų piktybiškai nelanko mokymosi įstaigų. Ar teko kam nors skirti tas baudas?  

– Visoje tarnyboje yra ši praktika. Jeigu stebimas akivaizdus piktnaudžiavimas tėvų valdžia, nesudarant sąlygų vaikui ugdytis, lankyti mokyklos, yra taikoma administracinė atsakomybė. Tai buvo padaryta. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar daug tokių atvejų buvo? 

– Tai nėra labai dažnas atvejis. Pirmiausia, aišku, stengiamės suteikti pagalbą šeimai, ieškoti pokyčio. Jeigu vis dėlto tas pokytis neįvyksta arba tėvai nededa pastangų, kad tas pokytis įvyktų, tada esame priversti taikyti poveikio priemones. 

– Kuriuose Lietuvos regionuose daugiausia tokių problemų?  

– Konkrečios statistikos neturiu, bet turbūt yra pagrindas didieji miestai, regionuose tokios opios problemos nėra. Didmiestyje turbūt yra daugiau įvairiausių pagundų ir priežasčių, dėl ko praleisti. 

– Kur yra ta riba, kai sprendžiate klausimus su tėvais? Kada jau yra nusprendžiama, kad reikia skirti administracinę nuobaudą tėvams? Ar yra nustatyta kažkokia kartelė, kad jeigu tėvai peržengia tą raudoną liniją, teks susimokėti? 

– Kiekvienas atvejis yra labai individualus. Kaip ir minėjau, pirmiausia siūlome pagalbą, stengiamės ją suteikti. Visą procesą koordinuoja Vaiko gerovės komisija, jeigu joje priimti sprendimai dėl pagalbos teikimo vaikui ir šeimai neveikia, Vaiko gerovės komisija informuoja mus kaip instituciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jog yra neužtikrinamas vaiko ugdymas. Tada mes atliekame veiksmus, vertiname vaiko situaciją, įvertinę, ar pakanka duomenų dėl kažkokio tėvų piktnaudžiavimo tėvų valdžia ir piktybiško elgesio, kalbant apie vaiko ugdymo proceso neužtikrinimo, tada taikoma administracinė nuobauda. Tam reikia surinkti pakankamai duomenų, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės.