Glaustai: teisėsauga ėmėsi tirti Žemaitaičio automobilio nuomą, pažeidžiamų lietuvių JAE padaugėjo

ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 4 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Teisėsauga trečiadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos aplinkybių. Vyko valdančiosios koalicijos tarybos posėdis, po kurio „aušriečių“ lyderis kartojo nematantis pagrindo, kodėl Kapčiamiestyje turėtų iškilti poligonas. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad organizuojamas pažeidžiamų grupių evakuacinis skrydis iš Jungtinių Arabų Emyratų, bet konkreti jo data dar nežinoma. Lietuvos bankas (LB) pristatė siūlomą Mokėjimų strategiją – kaip sakė banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, ji bus orientuota į mokėjimų saugumo, atsparumo didinimą, paslaugų prieinamumą regionuose ir europinę mokėjimo rinką stiprinančias inovacijas.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro, partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos aplinkybių. Prokuratūra pranešė, jog policija ėmėsi tyrimo dėl galimo sukčiavimo. Vasarį pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė, kad R. Žemaitaitis, 2024 m. nuomojo partijai savo automobilį, tačiau šių sandorių nedeklaravo. Tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio automobilio nuomos taip pat yra pradėjusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

R. Žemaitaitis kartoja nematantis pagrindo Kapčiamiesčio kariniam poligonui steigti. Vis dėlto, parlamentaro teigimu, pirmiausia reikia sulaukti parengto projekto pateikimo Seime. Savo ruožtu parlamento vadovas Juozas Olekas patikino neabejojantis, jog projektas sulauks palaikymo. Tiesa, jis neatmeta galimybės, jog projektas galėtų būti svarstomas skubos tvarka. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą planuojama pateikti Seimo pavasario sesijoje.

Pažeidžiamiausioms grupėms priklausančių Lietuvos piliečių, esančių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, skaičius išaugo ir šiuo metu siekia 28. Apie tai informavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Centro atstovo Dariaus Butos teigimu, šių grupių Lietuvos piliečių evakuacinis skrydis iš JAE planuojamas artimiausiu metu, bet konkreti data kol kas nėra žinoma. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) informavo, jog suplanuotas užsakomasis skrydis, jis turėtų įvykti artimiausiu metu.

Teismas kaltu dėl tyčiojimosi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo pripažino prorusišką aktyvistą Lauryną Ragelskį ir visiškai uždraudė jam naudotis socialiniais tinklais. Jam draudžiama jungtis prie platformų „Facebook“, „Youtube“ „Instagram“, „Tiktok“, „WhatsApp“ „X“, „Linkedin“ ar kitų informacinių sistemų, jose kurti, skelbti, dalintis, vykdyti tiesiogines transliacijas ar kitaip realiu laiku skleisti informaciją, kurti naujas interneto svetaines, paskyras ar profilius, naudoti atsargines ar kitų asmenų paskyras, viešai komentuoti, diskutuoti ar kitaip reikšti nuomonę viešuose puslapiuose, forumuose ar socialiniuose tinkluose. L. Ragelskiui taip pat skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 12,5 tūkst. eurų bauda. Teismas kartu įpareigojo jį dalyvauti elgesio pataisos programose, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat vyras įpareigotas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais. Bylos duomenimis, 2020 m. spalį L. Ragelskis prie Baltarusijos ambasados pastato Vilniuje filmavo save, tyčiojosi iš protestuojančių žmonių, kalbėjo apie getus, litvakus, vartojo žodžius „apipjaustyti košeriniai litvakai“ ir t. t. Kitame „Youtube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše, anot teisėsaugos, L. Ragelskis įžeidinėjo protestuojančiuosius prieš autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, tyčiojosi iš jų.

Premjerė nesiima asmeniškai vertinti naujų tyrimų dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Ji kartoja pasitikinti institucijomis ir tikisi iš jų sulaukti atsakymų. Bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų. Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais politiką siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai. Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“. Pats aplinkos ministras komentavo partijai aukojęs iš savo asmeninių santaupų.

Tęsiantis įtampai Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė siūlo pakeisti laikinąjį mokyklos direktorių. Anot jos, toks žingsnis turėtų padėti pašalinti susikaupusią įtampą ir suvienyti kolektyvą. Ministrė taip pat pažymėjo, jog būdų išspręsti susidariusią problemą yra, tačiau, pasak jos, tai turi būti daroma teisiniu keliu. Šiuo metu mokyklai laikinai vadovauja Aleksandras Kirilovas.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos bankas (LB), įvertinęs mokėjimų rinkos situaciją ir galimas rizikas, parengė Mokėjimų strategiją iki 2030-ųjų metų. Pagrindinės jos kryptys: mokėjimų sistemos saugumo, atsparumo didinimas, paslaugų prieinamumas regionuose ir europinę mokėjimo rinką stiprinančios inovacijos. Saugumo didinimas orientuotas į griežtesnę kovą su sukčiavimu, kuri apima ir didesnę mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybę. Tuo metu siekiant didinti atsparumą bus skiriamas dėmesys pasirengimui užtikrinti bankinius atsiskaitymus esant nenumatytoms, ekstremalioms aplinkybėmis, pavyzdžiui, geopolitinėms grėsmėms ar gamtos stichijoms. Paslaugų prieinamumo didinimui numatytas siekis užtikrinti grynųjų pinigų, nuotolinių, fizinių paslaugų prieinamumą regionuose. Anot G. Šimkaus, siekiama didinti fizinio aptarnavimo vietų regionuose skaičių. Be to, numatyta stiprinti ir konkurencingą europinę mokėjimų rinką, mažinant priklausomybę nuo ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų bei į šalį pritraukiant europinį atsiskaitymo būdą.

Modernių vokiškų tankų „Leopard 2A8“ surinkimo gamyklos projektui Lietuvoje bus taikomos papildomos specialios investavimo sąlygos, reikalingos spartesniam ir efektyvesniam įgyvendinimui. Apie tai pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), nurodydama, jog tai numatyta Vyriausybei pritarus ministerijos siūlymui šį projektą pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Gamyklą planuojama statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdoma karinės technikos aptarnavimo įmonė „Lithuania Defense Services“ (LDS) į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų ir iki 2028 m. sukurti iki 80 naujų darbo vietų.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Tęsiantis JAV ir Izraelio karinei operacijai Irane, per kurią buvo nukautas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, Tel Avivas ryte skelbė pradėjęs dar vieną „plačią smūgių bangą“ prieš taikinius visoje Islamo Respublikoje, reaguodamas į keletą jo kryptimi naktį paleistų iraniečių raketų. Izraelio kariuomenės teigimu, naujausių smūgių taikiniai – Irano raketų paleidimo aikštelės, oro gynybos sistemos ir papildoma infrastruktūra. Pasak Amerikos pajėgų centrinės vadavietės Artimuosiuose Rytuose, keršydamas už Izraelio ir JAV atakas, Teheranas iki antradienio vakaro paleido daugiau nei 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų. Žmogaus teisių organizacijų teigimu, per karo veiksmus Irane jau žuvo mažiausiai 1 097 civiliai.

Turkija skelbė numušusi jos kryptimi Irano paleistą raketą. Šalies Gynybos ministerija pranešė, kad per Iraką ir Siriją Turkijos oro erdvės link skriejusią raketą numušė NATO oro gynybos sistemos, o Teheranas buvo įspėtas vengti bet kokių veiksmų, dėl kurių konfliktas galėtų išplisti. Vėliau neįvardytas šalies pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Ankara visgi nemano, jog minėtos raketos taikinys buvo Turkija. Jo teigimu, laikomasi nuomonės, kad raketa buvo nukreipta į karinę bazę Kipre. Ataką trečiadienį pasmerkė NATO.

JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne nuskandino Irano karo laivą. Šri Lankos valdžios institucijos popietę pranešė išgelbėjusios 32 fregatos „IRIS Dena“ įgulos narius, tačiau dar 148 jūreiviai laikomi dingusiais, o vilčių, kad dar kas nors bus surastas, lieka nedaug. Išgelbėti iraniečiai nugabenti į pagrindinę ligoninę salos pietuose, du karinio jūrų laivyno laivai ir lėktuvas pasiųsti ieškoti kitų. JAV gynybos sekretorius šią ataką vadino „tylia mirtimi“ ir pirmuoju atveju nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai JAV torpeda nuskandino priešo laivą.