Generolas: nepaisant pandemijos, NATO ir Lietuvos kariuomenės – pasirengusios (interviu)

Koronaviruso pandemija nepaveikė Lietuvos kariuomenės ar NATO kovinės parengties, sako Lietuvoje apsilankęs NATO Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės (angl. NATO Allied Land Command, LANDCOM) vadas.

„Daugiausiai drąsos man suteikia tai, kad nepaisant pandemijos ir nepaisant iššūkių, kuriuos ji sukelia aljansui, mes esame pajėgūs treniruotis ir užtikrinti kovinę parengtį. Tiek Lietuvos kariuomenė, tiek NATO yra pasirengę kovoti“, – interviu BNS sakė generolas leitenantas Rogeris Cloutieras (Roger Cloutier).

– Generole, kokius svarbiausius pastebėjimus išsivežate iš Lietuvos?

– Leiskite suteikti šiek tiek konteksto – aš, kaip NATO Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės vadas, esu atsakingas už visų NATO sausumos pajėgų karinį paruošimą, už jų gebėjimą dirbti tarpusavyje ir standartizaciją. Taip pat turėčiau, jei atgrasymas nesuveiktų ir kiltų krizė ar karinis konfliktas, suteikti vadavietę sausumos pajėgoms.

Turint visą tai omenyje, atvykti į Lietuvą man buvo itin svarbu – aš susitikau su svarbiausiais sausumos pajėgų vadais ir išvažiuoju iš Lietuvos nepaprastai susižavėjęs.

Didelį įspūdį man paliko lietuvių karių profesionalumas, jų pasitikėjimas savimi ir Geležinio vilko dvasia, kuri yra persmelkusi kiekvieną karį, su kuriuo tik bendravau. Esu sužavėtas to, kaip lietuviai supranta savo vietą platesniame aljanse ir iš savo kelionės grįžtu nusiteikęs džiugiai ir viltingai dėl to, ką aš pamačiau.

Aš Lietuvą matau kaip labai stiprią NATO sąjungininkę, labai kompetentingą ir profesionalią, pasirengusią ir norinčią veikti kartu su kitomis pajėgomis, tad šis vizitas man buvo labai prasmingas.

– Turint omenyje LANDCOM misiją – kovinės parengties užtikrinimą, sąveiką ir standartizaciją, ką galėtumėte įvardinti, kaip Lietuvos kariuomenės stipriąsias ir silpnąsias puses? Kur mums dar reikia pasistiebti, o kur jau esame pakankamai stiprūs?

– Dar kartą norėčiau pasikartoti, kad Lietuvos kariuomenė yra itin profesionali, ji yra pasišventusi ir aš manau, kad viena iš didžiausių jos stiprybių yra ta Geležinio vilko dvasia, kurią aš jau minėjau. Aš ją matau kiekviename karyje.

Duosiu jums pavyzdį – neseniai sužinojau, kaip lietuviškas Dragūnų batalionas treniravosi su JAV kariuomenės partneriais, tose pratybose lietuviai amerikiečiams nusileido skaičiumi ir susidūrė su jų šarvuotomis pajėgomis. Dragūnai puikiai pažinojo teritoriją, jie buvo vikrūs ir greiti, jie greitai prisitaikė prie nepalankių sąlygų ir privertė JAV pajėgas itin sunkiai dirbti tam, kad jie galėtų įvykdyti savo misiją.

Manau, kad šiose pratybose tiek lietuviai, tiek amerikiečiai turėjo ko pasimokyti vieni iš kitų ir tai tikrai parodo Lietuvos kariuomenės pajėgumą.

Kalbant apie sritis, kuriose reikėtų patobulėti – kiekviena kariuomenė jų turi, todėl pasiruošimas ir yra niekada nesibaigiantis. Į kariuomenę ateina nauji kariai, kiti – ją palieka, vyksta nuolatinė rotacija, todėl ir pasiruošimas privalo būti nuolatinis, o kariuomenės turi siekti modernizacijos. Manau, kad Lietuvos kariuomenė ir žmonės, su kuriais aš susitikau, susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir kiti NATO sąjungininkai.

NATO generolas leitenantas Rogeris Cloutieras, „Youtube“ stopkadras

– Jūs paminėjote, kad viena iš LANDCOM misijų yra suteikti vadavietę, jei jos prireiktų – įvyktų krizė ar konfliktas. Jei žinotumėte, kad turėsite tai padaryti, tarkim, po mėnesių ar dviejų, kokie būtų pagrindiniai darbai, kuriuos reikėtų atlikti Lietuvoje, kad tam pasiruoštumėte? Kokios infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių tam prireiktų?

– Žinote, tai – labai geras klausimas. Šį klausimą mes sprendžiame pasinaudodami platesniu „skėtiniu“ terminu – veiksmų zonos įgalinimas (angl. theatre enablement – BNS). Šioje srityje NATO Sausumos pajėgų vadavietė veikia nuo maždaug 2017-ųjų, kai Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vadas Europoje įvertino kryptingos didžiosios dalies Europos veiksmų zonos kontrolės svarbą.

Ko gero esminis ir paprasčiausias viso to aspektas – pristatyti NATO karius ir aljanso karinius pajėgumus į kovą greičiausiai, kaip tik įmanoma ir didžiausias iššūkis iškyla tuomet, kai tavo pajėgos yra pasirengusios judėti per labai trumpą laiką, tačiau jų keliavimo į krizės zoną galimybės to neužtikrina.

Didelį įspūdį man paliko lietuvių karių profesionalumas, jų pasitikėjimas savimi ir Geležinio vilko dvasia, kuri yra persmelkusi kiekvieną karį, su kuriuo tik bendravau.

Bendras veiksmų zonos įgalinimas paskatino įkurti keletą naujų organizacijų, tokių kaip – Jungtinė paramos ir įgalinimo vadavietė (JSEC), Nuolatinė jungtinė logistikos ir paramos grupė (SJLSG), NATO Pajėgų integravimo vienetai, tokie, koks šiuo metu yra dislokuotas Lietuvoje. Visos jos buvo įkurtos nuo 2017 metų, nuo tada, kai mes iš tikrųjų atkreipėme dėmesį į šį aspektą.

Man, kaip Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės vadui, yra labai svarbu atvykti į Baltijos šalis, įvertinti čia esančią infrastruktūrą, suprasti geografinę vietovę ir kalbėtis su priimančiomis šalimis tam, kad suprasčiau jų perspektyvas ir joms tenkančius iššūkius. Po to aš galiu grįžti į savo štabą ir mes, kaip vadavietė, kuri yra atsakinga už standartizaciją, sąveiką ir planavimą, mes galime sujungti į vieną NATO planus, priimančių šalių bei kitų sąjungininkų planus ir sukurti rišlų atsako planą.

– Ar vizito metu kalbėjotės su Lietuvos kariuomenės atstovais, kaip geriausiai išnaudoti infrastruktūrą, kuri jau yra mūsų šalyje? Pavyzdžiui, dabar dar statomą Rail Baltica geležinkelį arba Klaipėdos jūrų uostą?

– Taip, mes tikrai kalbėjomės apie abu šiuos objektus. Kalbėjomės apie tokius dalykus, kaip oro uostai, geležinkelio linijos, jūrų uostai, kelių tinklai, apie visus dalykus, kurie galėtų ateiti į galvą, jei svarstytum, kaip reikėtų perkelti didelius kiekius karių ir įrangos į šią teritoriją ar per ją. Tad mes tikrai kalbėjomės apie visas šiuos specifinius objektus ir dar apie daugelį kitų.

– Ar teko bendrauti su Lietuvoje dislokuotais NATO priešakinių pajėgų kariais arba su čia esančio JAV bataliono kariais? Ar jie šiuo metu yra visiškai pajėgūs veikti kartu su Lietuvos kariais, ar pakankamai išvystyta sąveika ir pakankamai standartizuoti skirtingų šalių pajėgumai?

– Susitikau su jais, bendravau su jų vadais ir su paprastais kariais, mes praleidome pakankamai laiko kartu. Ir taip, jie yra absoliučiai pajėgūs veikti kartu, žiūrint iš techninių aspektų pusės. Žinoma, yra šiek tiek iššūkių ir kai kurie sąveikos aspektai reikalauja nenutrūkstamo ir nuolatinio darbo. Kaip žinote, NATO priešakinių pajėgų sudėtis keičiasi sulig kiekviena rotacija, tad kiekvienos naujos pajėgos susiduria su labai individualiais iššūkiais, bet sąveikos dvasia yra ne techniniai aspektai, o žmogiškoji dimensija ir aš matau, kaip NATO kariai iš skirtingų šalių, kalbantys skirtingomis kalbomis sugeba dirbti kartu ir išspręsti kylančias problemas.

Manau, kad trumpas atsakymas yra taip, jie yra pajėgūs veikti kartu, jie yra lankstūs ir puikiai dirba kartu. Atsisveikinau su Priešakinių pajėgų kariais labai laimingas dėl to, ką ten pamačiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gal

gal portretas
1a atsijung nuo turku nes je tai su rusais ir nevaryk puolimo progandos tuo paciu skatindamas su bidonu terorizma o musu nedaug ir mes nenorime buti patranku mesa vien delto kad tai fronto linija kuri sirijoje seniai vykdoma buso clinton obam o siandien bid ono kuriam seniai laikas pas psihologa ?...

kaunietis

kaunietis portretas
šaunuoliai,sėkmės

Anonimas

Anonimas portretas
Pasiruose nesti muila is Lietuvos. Kazin ar spes?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių