Gamtosaugininkai dangsto sklypų savininkus

Vis dar aiškinamasi, ar Pajūrio regioniniame parke medžiai kertami neteisėtai. Septynių Karklėje įsigytų sklypų savininkus gamtosaugininkai slepia.

Jie baiminasi, kad sklypininkai nepradėtų grasinti teismais.

Vakar kelių gamtos apsaugos institucijų komisija atvyko įsitikinti, kokia žala padaryta gamtai Karklėje.

Dešinėje plento pusėje, baigiantis Girulių giriai, 5,98 ha privačios teritorijos plotas ribojasi su valstybiniais Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos miškų plotais. Šis sklypas padalintas į septynis mažesnius sklypus.

Girininkas Ričardas Staponkus aptiko, kad Karklėje kertami medžiai, ir pranešė Pajūrio regioninio parko administracijai.

Vakar parko vyriausiajam vadybininkui rekreacijai Egidijui Jurkui buvo labiausiai įdomu, kaip draustinio teritorija virto rekreacine zona.

Dokumentuose nurodyta, kad dabar tai žemės ūkio paskirties sklypai. Tačiau nereiškia, kad čia žaliuos tik ganyklos ar ganysis raguočiai.

Norint galima žemės paskirtį keisti, užsiimti gyvenamąja statyba.

Gamtosaugininkai neinformavo, kas yra kirtimvietėje suformuotų sklypų savininkai. „Paviešinus jų pavardes, jie mus gali paduoti į teismą“, - sakė E.Jurkus.

Atrodo, kad tokią baimę įvaryti gamtosaugininkams galėjo labai įtakingi asmenys.

Ne kiekvienas panorėjęs turi privilegijas atsikelti tėvų žemę į buvusio draustinio teritoriją.

Medžiai, anot gamtosaugininkų, gali būti kertami savavališkai. Taip siekiama statybvietę išvalyti nuo medžių.

Storesniems nei 5 centimetrų skersmens medžiams kirsti reikia gamtosaugininkų leidimo. Tokio leidimo, anot Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, miškų kontrolės skyrius nėra išdavęs.

Sklypų savininkai pirmiausia bus pakviesti aiškintis parko administracijai.