Premjeras ir energetikos ministras, parlamentinėms partijoms pasiūlę pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl strateginių energetikos politikos tikslų, apie atominę elektrinę jame nė neužsimena.

Kreipėsi ministras

"Sprendimas dėl energetikos strategijos pagaliau pasiektas", – minėdamas Vyriausybės šimtadienį skelbė premjeras Algirdas Butkevičius ir pranešė, kad nacionalinis susitarimas energetikos klausimais jau parengtas. Užvakar energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus laišką bei nacionalinio susitarimo projektą pagaliau gavo ir parlamentinių partijų pirmininkai.

Vos vieno puslapio nacionalinio susitarimo projekte dėstomi energetikos politikos tikslai – pernelyg apibendrinti. Visoms parlamentinėms partijoms siūlomas susitarimo tekstas pradedamas iškilmingai pabrėžiant, kad "energetinis saugumas – pirmaeilis nacionalinio saugumo interesas".

Toliau dėstoma, kad reikia atsižvelgti į "Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir ligšiolinį "energijos salos" statusą", taip pat kad reikia įvertinti po to, kai buvo sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, smarkiai padidėjusią Lietuvos priklausomybę nuo energetikos išteklių, ypač elektros energijos importo ir pan.

Sutartų dėl terminalo

Susitarimo projekte rašoma, kad parlamentinės partijos sutaria dėl keturių dalykų. Pirmiausia dėl to, kad reikia "siekti neatidėliotino Lietuvos (kartu su Estija ir Latvija) elektros energetikos sistemos prisijungimo sinchroniniam veikimui prie kontinentinių Europos tinklų".

Taip pat įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą Klaipėdoje iki 2014 m. pabaigos ir sudaryti visas reikalingas sąlygas, kad būtų užtikrintas jo funkcionavimas. Be kita ko, įgyvendinti Lenkijos bei Lietuvos dujotiekio projektą ir taip sukurti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą bei konkurencingą gamtinių dujų rinką.

Galiausiai "siekti visavertės (infrastruktūrinės, teisinės ir sisteminės) integracijos į ES energijos rinką Baltijos šalių energetinei izoliacijai panaikinti".

"Lietuvos parlamentinės partijos yra įsitikinusios, kad Lietuvos energetinė izoliacija gali būti panaikinta šalies energetikos sistemą integruojant į ES energijos rinką", – tokiu sakiniu baigiamas nacionalinis susitarimo projektas.

Trūksta konkretumo

Apie tokį nacionalinį visų parlamentinių partijų susitarimą dar pernai gruodį yra kalbėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Parlamentinės partijos tokį susitarimą yra pasirengusios pasirašyti. Tiesa, opozicijos atstovams kliūva pernelyg abstraktūs nacionalinio susitarimo teiginiai ir tai, kad jame nekalbama apie atominę energetiką.

"Aš projektą jau gavau. Manau, tikrai galime jį svarstyti ir vertinu tai pozityviai. Tokio susitarimo reikia. Tokį patį sprendimą mes siūlėme pasirašyti, kai buvome valdžioje, tačiau socialdemokratai atsisakė", – vakar kalbėjo opozicijos lyderis, konservatorių vedlys Andrius Kubilius.

Susitarimo projektą gavęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis buvo kiek kritiškesnis. "Viskas, kas ten surašyta, gerai. Visi suprantame, kad reikia integruotis į europinius tinklus, tik štai klausimas, kas bus tas bazinis energijos generavimo šaltinis, – atominė, šilumos elektrinės, o gal žalioji energetika. Čia reikia apsispręsti konkrečiau", – atkreipė dėmesį E.Masiulis.

Ne pirmas kartas

Nacionalinių susitarimų didžiausios šalies parlamentinės partijos yra pasirašiusios ne vieną. Antai pernai susitarta siekti, kad šalies gynybos finansavimas tik augtų, kol galiausiai krašto apsaugos sistemos plėtrai būtų numatyti 2 proc. šalies BVP, nes taip Lietuva įsipareigojo stodama į NATO.

2009 m. nacionalinio susitarimo "Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį" siekė tuometis premjeras A.Kubilius. Tačiau tuometė opozicija tokio susitarimo nepalaikė. Vis dėlto jis buvo pasirašytas. Jį palaikė nemažai profesinių sąjungų susivienijimų, verslo asociacijų atstovų.