Ekspertas – apie vairavimą neįprastomis oro salygomis: pradeda bijoti, ko nereikia bijoti

– Kokią didžiausią klaidą vairuotojai daro tokiomis oro sąlygomis?

– Pradeda bijoti, ko nereikia bijoti. Svarbiausia, kad išsigąsta, o tada išsigandę vairuoja. Tada nesusiderinama, sprendimai neteisingi, baimės įvairiausios trukdo vertinti situaciją, prisidirbama bėdų.

– Vasarinės padangos irgi nemažą vaidmenį turėjo? Kaip keičiasi vairavimas, kai oro sąlygos žieminės, o padangos – jau vasarinės?

– Turime viską kompensuoti. Jeigu turime vasarines padangas, bet kelias artimas žiemos keliui, reiškia galime kažką padaryti. Ką gi? Dažniausiai tai skirti daugiau dėmesio. Sakėme, kad žmonės dažniau bijo, vengia staigaus stabdymo, nes galima paslysti. Tai nestabdykime staigiai, žiūrėkime į situaciją, prognozuokime, neskubėdami padarykime visus veiksmus iš anksto, tolygiai. Neteks staigiai stabdyti, greitėti ar sukti vairą, taip išvengsime ekstremalios situacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Eisme dalyvauja ir pėstieji, kurie ne visada mato važiuojantį automobilį.

– Dėmesingumas. Viską lemia dėmesingumas, net ir su greičiu. Jeigu važiuojame Kelių eismo taisyklių (KET) leistinu greičiu, viskas yra gerai. Svarbiausia, kad dėmesingumas atitiktų situaciją, kad viskas, ką pamatome, spėtume į tai sureaguoti. Nežiūrėti, ar kažkur yra duobutė, ar sniego lopinėlis,  o žiūrime toli į priekį. Toli, tai keli šimtai metrų. Esu klausęs žmonių, kiek jie žiūri į priekį, dažniausiai girdžiu atsakymus 50 ar 20 metrų. Kartais išgirstu drąsų žodį, 100 metrų. O kodėl ne trys, keturi šimtai? Tada matome daug daugiau, nesusidaro kritinių situacijų.

– Vairavimas sutemus. Kai lyja, šlapdriba, matomumas prastas. Kaip tuomet?

– Mes visada turime pasirinkimą. Galime nevairuoti, galime išsikviesti taksi, kad mus nuvežtų labiau patyręs vairuotojas.

– Kaip padangos veikia tokiomis oro sąlygomis, jei yra pritaikytos važiuoti sausu keliu, karštomis vasaros dienomis?

– Nebūtinai sausu keliu, galima ir šlapiu, vasarą lyja. Labai priklauso nuo greičio. Jei dabar matome Vilniaus sąlygas, kai šlapias ir šaltas asfaltas, jei greitis yra taisyklių ribose, 50 ar 60 kilometrų per valandą, aplinkkeliuose šiek tiek didesnis, nemanau, kad kažkas ypatingai pajaus skirtumą.

Apie skirtumus galima kalbėti, jei žmonės važiuos užmiesčio keliais, maksimaliu leistinu greičiu, arba magistralėje pagal datą, ten turime juridinę teisę važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu. Nežinau, ar verta šiomis dienomis tai daryti, greičiausiai – neverta. Mieste panikuoti tikrai nevertėtų. Vairuotojas neturėtų pajausti stabdymo skirtumo, važiuodamas šlapiu asfaltu.