Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys pasakojo, kaip dažnai garbaus amžiaus vairuotojai sukelia eismo įvykius.
– Kaip dažnai į avarijas pakliūva būtent vyresnio amžiaus vairuotojai?
– Kalbėkime apie įskaitinius eismo įvykius, kai yra sužalojami arba žūsta žmonės. Vyresnio amžiaus žmonės tokius eismo įvykius sudaro apie 12 proc. Iš tikrųjų tai nėra labai didelis skaičius. Jaunimas dažniau padaro tokius eismo įvykius. Kalbant apie techninius eismo įvykius, kurių apskaitos, deja, policija nevykdo, sunku pasakyti. Tačiau tenka išgirsti, kad neretai būna nesilaikoma tam tikro atstumo ar praleidžiamas kažkoks momentas išvažiuoti, dėl ko įvyksta techniniai eismo įvykiai, jų metu nukenčia žmonės, senoliai į juos pakliūva dažniau.
– Kalbant apie tuos 12 proc., kokios dažniausios yra nelaimių priežastys?
– Turbūt išlieka tas pats. Kaip ir visos priežastys, kai vyksta eismo įvykiai su nukentėjusiais: nepasirinktas saugus greitis, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, nepraleidimas važiuojančio pagrindiniu keliu. Tokios, kur yra ir tam tikra vairuotojo elgsena: sakykime, viršytas greitis ir tam tikras neatidumas.
– Sakote, lyginti su jaunimu čia negalime, nes jaunimas daug daugiau padaro įvykių, tiesa?
– Be abejo. Jaunesni vairuotojai ir, sakykime, vidutinio amžiaus vairuotojai daugiau eismo įvykių padaro. Vėlgi, turbūt kalbėtume apie tai, kad pagyvenusio amžiaus vairuotojas turbūt niekada nesinaudos mobiliuoju įrenginiu rankose. Vėlgi, jo dėmesys tikrai yra sutelkiamas į transporto priemonės vairavimą, turbūt neužkandžiaus, negers kavos. Yra tam tikros aplinkybės, kurios nulemia, kad jis būna labiau atidus.
– Bet iš policijos pareigūnų pusės, kada jau nebereikėtų sėsti prie vairo, ar yra kažkoks amžius? Kada jūs matote, kad reikėtų nebesėsti?
– Iš tikrųjų turbūt ne policijos pareigūnai galėtų tą dalyką nuspręsti. Tikrai matome tokių atvejų, kai galbūt vairuotojas dėl savo elgsenos, dėl savo reakcijos tikrai nebeturėtų vairuoti. Tačiau, gavęs medikų pažymą, kad jo sveikatos būklė atitinka reikalavimus ir jis gali vairuoti, toliau dalyvauja eisme. Vėlgi, yra Europos Komisijos išsakyta nuomonė, kad vairavimas yra aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime. Tai prailgina senolių aktyvumą, skatina juos dalyvauti eisme. Be abejo, tai neturi kelti pavojaus nei jiems, nei aplinkiniams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Čia yra ne tik medikų klausimas. Su metais lėtėja reakcija į aplinką, keičiasi elgesys prie vairo. Pavyzdžiui, sulaukus 90-ies, galbūt jau reikėtų, kad kažkas pavežtų?
– Na, tikrai sunku pasakyti. Nemanau, kad vien tik nuo amžiaus tas dalykas priklauso. Vėlgi, tie patys artimieji – vaikai, anūkai – turbūt mato to senolio elgseną, kaip jis vairuoja transporto priemonę. Vėlgi, galėtų parekomenduoti, paprašyti to žmogaus galbūt nevairuoti, jeigu jis iš tikrųjų elgiasi netinkamai. Galbūt galėtų atsirasti kažkokie specialieji mokymai, trumpi mokymai, kur, turėdamas didelę patirtį, sulaukęs atitinkamo amžiaus asmuo atnaujintų savo įgūdžius. Na, ir galbūt pasimokytų, kaip saugiai dalyvauti eisme, kai reakcija šiek tiek kitokia. Manau, svarbiausia yra tai, kad sveikatos būklė vis dėlto nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.
– Kaip dažnai, galbūt iš artimųjų – vaikų, anūkų – tenka išgirsti argumentą: „Na, sakėme jam – nebesėsk prie vairo, nebevairuok, bet vis tiek padarė savaip?“
– Tikrai nedažnai. Dažniau tenka išgirsti atsitikus nelaimei bendruomenės nuomonę: „Mes žinojome, kad tas vairuotojas, nebūtinai pagyvenęs, elgiasi neatsakingai, o kartais ir išgėręs vairuoja.“ Tačiau tenka išgirsti ir apie tai, kad vaikai atkreipia pagyvenusio žmogaus dėmesį ir prašo nevairuoti transporto priemonių.
Naujausi komentarai