Dokininkas laisvalaikiu lipdo vazas

Nuo septynerių metų Darmantas Astrauskas žaidžia Melnragės pajūrio akmenukais, tačiau tik neseniai įsižiūrėjo, kad iš jų galima padaryti patrauklių daiktų. Darė, darė ir... atidarė pirmąją vazų ir vazonų parodėlę seniūnijos klube.

Surengti D. Astrausko dirbinių parodėlę paakino Melnragės seniūnė Vanda Dorčienė. Užėjo į prekybos uoste dirbančio dokininko namus, pamatė pilną kambarį neregėtų indų ir nusprendė, kad nėra ko laukti: praėjusių švenčių proga klubo salėje ir buvo išrikiuota parodėlės ekspozicija.

Jūros akmenėliais, nuzulintais stikliukais, plytgaliais, šukėmis inkrustuotos vazos ir vazonai malonino saviškius ir klubo svečius. Dirbiniai - įvairių formų ir dydžio. Viską lipdo pats Darmantas. Sakosi naudojąs paprastą statybinį skiedinį ir natūralią neišsenkančią pajūrio medžiagą - akmenukus. Derina spalvas, dydžius, raštą. Iš akmenukų ir žalsvų pajūrio stikliukų pabandė sudėlioti ir paveikslą, primenantį budistų mandalą.

Viskas prasidėję nuo žmonos užgaidos: prireikė jai pirkti ir pasistatyti kieme didelę vazą. O Darmantas perginčijo, kad tokiems niekams leisti pinigus – kvailystė. Bandysiąs pats vazą nulipdyti. Dar geresnę ir gražesnę negu pirktinė. Gyvena arčiausiai jūros, Kopų gatvėje, per minutę kitą prisirinko pajūrio akmenukų ... Ir pajuto, kad palytėjo įkvėpimas.

Dabar jau visa šeima pagavo azartą: dideli ir maži renka akmenukus, neša namų dailininkui. Net lauktuvių iš svetimų šalių jų parveža. Sūnus Tadas išvažiavo į povestuvinę kelionę po Turkiją - lauktuvių tėvui parvežė geroką maišiuką tenykščių akmenukų. Turkiški akmenukai šviesesni, panašūs į gamtos nušlifuotus marmuro gabaliukus, su spalvotomis rievelėmis. Išėjo dvi „turkiškos“ vazos.

Į D. Astrausko nulipdytus indus galima sodinti gėles, ypač kaktusus.

Melnragės ir Girulių seniūnė Vanda Dorčienė kiekvieną mėnesį sugalvoja savo gyventojams po kokį nors sušildantį ir žmones jungiantį renginį, tačiau tokia paroda – pirmoji.