- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Publikacijoje priede "Santaka" buvo atskleista, kur Maskvos prieigose (Butovo–Komunarkos šaudymo poligonuose) NKVD užkasė 1941-aisiais nužudytus 150 aukštų Lietuvos pareigūnų. Skaitytojai ragino įamžinti jų atminimą, bent užrašant sušaudytųjų artimųjų prisiminimus. Šį kartą kalbinome minėtuose poligonuose užkasto Valstybės saugumo departamento darbuotojo karininko Jono Kazlausko dukrą Jūrą Teresę Kazlauskaitę-Goštautienę.
Tėvo neprisimena
Kaunietė J.T.Kazlauskaitė-Goštautienė savo tėčio neprisimena, nes ji buvo dar kūdikis, kai J.Kazlauskas, Valstybės saugumo ir Kriminalinės policijos Marijampolės apygardos viršininkas, 1940 m. liepos 8-ąją, net nelaukiant oficialaus Lietuvos "priėmimo" į SSRS, buvo atleistas iš darbo. 1940 m. birželio 19 d. A.Sniečkui tapus Valstybės saugumo departamento direktoriumi, netrukus jis iškvietė J.Kazlauską į Kauną – šeima daugiau jo nematė.
"Pagal mamos prisiminimus, tėtis išvyko į Saugumo departamentą apsivilkęs išeiginiu kostiumu, baltais marškiniais, tamsiu kaklaryšiu, nežinodamas, ko yra kviečiamas", – pasakojo J.T.Kazlauskaitė-Goštautienė.
Toks aukštas pareigūnas kaip J.Kazlauskas veikiausiai nujautė, kas jo laukia Saugumo departamente, kurio veiklai dirigavo sovietų NKVD pasiuntiniai: čekistai Vladimiras Dekanozovas ir Vsevolodas Merkulovas. Būtent jie organizavo Lietuvos teisėsaugos, žvalgybos institucijų ardymą.
P.Lašo atsiminimai
Tik šiomis dienomis dvi J.Kazlausko dukros (du sūnūs jau mirę) sužinojo, kur ir kaip iškeliavo iš namų jų tėvas. Dar 1942 m. išleistame anuomet populiariame žurnale "Savaitė" spausdinami Povilo Lašo atsiminimai. Juose rašoma, kad jis 1940 m. liepos 23 d. kartu su buvusiais vidaus reikalų ministrais Kazimieru Skuču, Juliumi Čapliku, Silvestru Leonu, Valstybės saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pulkininkais Konstantinu Dulksniu, Juozu Matusaičiu, Petru Kirliu, Saugumo departamento pareigūnu Jonu Kazlausku ir kt. buvo išvežtas į Maskvą.
Pabuvojęs Liubiankos ir Butyrkų kalėjimuose, vienas ilgiausiai ir žiauriausiai kankintų tarpukario Lietuvos žvalgybos pareigūnų P.Lašas jau 1941-aisiais buvo pargabentas tolesniam tardymui į Kauną. Prasidėjus karui, jis su kitais kaliniais buvo išvežtas į Minską, iš ten buvo varomas į Červenę, kur žudynėse per stebuklą liko gyvas.
Deja, 1944 m. P.Lašas nepasinaudojo proga trauktis į Vakarus. Tų pačių metų rugsėjį P.Lašas vėl buvo suimtas, nuteistas ir visiškai išsekęs 1945 m. mirė Vilniaus kalėjime. Būtent šio labai patyrusio Lietuvos saugumo pareigūno, žuvusio nuo NKVD budelių ir nepelnytai pamiršto Lietuvoje, užrašyti ir išspausdinti "Savaitėje" prisiminimai padėjo J.Kazlausko dukroms sužinoti, kaip buvo vežamas į Maskvą jų tėvas ir ką jis ten galėjo patirti iki sušaudymo.
J.Kazlausko karjera
Pirmoji Nacionalinė saugumo tarnyba Lietuvoje buvo įkurta 1918 m. spalio 27-ąją. Tuo metu šalyje aktyviai veikė lenkų, vokiečių, rusų žvalgybos, savos kenkėjiškos organizacijos. Tad jaunutei Lietuvos saugumo tarnybai teko stebėti ir neutralizuoti priešišką valstybei veiklą.
Pirmoji Nacionalinė saugumo tarnyba Lietuvoje buvo įkurta 1918 m. spalio 27-ąją.
Žvalgybos kūrimu rūpinosi Liudas Gira, gyvenęs Vilniuje per visus vokiečių okupacijos metus ir ėjęs miesto savivaldybės policijoje atsakingas pareigas. Naudodamasis savo patirtimi, pažintimis, jis netruko sukurti informatorių tinklą, kuriame iš pradžių dirbo vien moterys.
1918 m. spalio 27-ąją L.Gira Lietuvos karinės vadovybės vardu pavedė grįžusiam į Lietuvą buvusiam Rusijos armijos karininkui Jonui Žilinskui įkurti Žvalgybos skyrių. Būtent ši data ir laikoma pirmosios nacionalinės žvalgybos tarnybos įkūrimo diena.
Po metų Žvalgybos skyrius buvo priskirtas Krašto apsaugos ministerijai. Nuo 1923 m. šis skyrius buvo ne kartą reorganizuojamas, keičiama jo priklausomybė. Po dešimtmečio jis pateko Valstybės saugumo departamento (VSD) žinion.
J.Kazlauskas dirbo Vilniaus, Telšių milicijose, Krašto apsaugos ministerijos Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Panevėžio punkte, nuo 1931 m. vadovavo Klaipėdos rajono Kriminalinės policijos Politiniam skyriui, nuo 1937 m. – Klaipėdos apygardos Saugumo policijai, o 1939 m. rudenį J.Kazlauskas buvo paskirtas Valstybės saugumo ir Kriminalinės policijos Marijampolės apygardos viršininku.
Slaptas traukinys
Iš Kauno kalėjimo P.Lašas buvo nuvežtas prie geležinkelio atšakos Aleksote, vedančios per forto statinius į buvusį "Maisto" fabriką. Nenurodęs konkrečios garvežio su dviem prikabintais keleiviniais vagonais stovėjimo vietos, P.Lašas pažymi, kad ten jau laukė dešimt lengvųjų automobilių ir apie 20 ginkluotų enkavedistų. Jie nuvarė P.Lašą prie vieno iš vagonų, į kurį įlipęs pamatė daug pažįstamų veidų. Visi aukšti valstybės pareigūnai sėdėjo surakinti antrankiais.
Visi vagono langai buvo užtraukti užuolaidėlėmis, kad niekas iš lauko nematytų vežamųjų. Maža to, prie kiekvieno lango sėdėjo po ginkluotą čekistą – neleido suimtiesiems ne žvilgtelėti pro langą, kalbėtis tarpusavyje. Šiam slaptam traukiniui pajudėjus iš Lietuvos Rytų kryptimi, už Naujosios Vilnios langų užuolaidėlės pagaliau buvo atitrauktos, suimtieji pamaitinti sumuštiniais su dešra ir net pomidorais. Vyrams leido pajudinti sąnarius ir gana mandagiai su jais elgėsi iki Minsko.
Liepos 23-iąją po pietų traukinys pasiekė Minską. Tik sulaukus tamsos, keleiviai buvo išlaipinti ir po vieną vedami geležinkelio bėgiais į kitą traukinį – jo vagonų langai buvo užkalti grotomis. Liepė įlipti, prieš tai kiekvieną asmeniškai iškratę, nors niekas neturėjo su savimi jokių daiktų.
Vežė geležiniuose narvuose
Šiame traukinyje tvarka tapo labai griežta, o apie valgį reikėjo pamiršti, bet buvo galima kalbėtis tarpusavyje. Likus iki Maskvos gal 300 km, nervai pakriko pulkininkui leitenantui Petrui Kirliui – jis vis glostė nematomų savo vaikų galveles.
Maskvos traukinių stotyje slaptuosius vagonus su kaliniais atkabino nuo traukinio ir nustūmė tolyn, ant atsarginių bėgių. Ten enkavedistai išlaipino suimtuosius ir, paėmę kiekvieną už parankių, nuvedė į autobusus, stovėjusius už kokių 300 m nuo vagonų. Pakeliui sutikti žmonės spruko šalin nuo šios kolonos, tarsi joje būtų vedami raupsuotieji. Matyt, maskviečiai jau puikiai žinojo, kad nereikia painiotis čekistams akyse.
Autobusuose suimtieji buvo pasodinti po vieną į ten įrengtus metalinius narvus. Kiekviename autobuse buvo po šešis tokius narvus. Vežė apie pusvalandį. Atvežė į NKVD centrą – Liubianką. Kiekvieną kalinį, saugomą dviejų enkavedistų, nugabeno liftu į trečią aukštą ir atvedė į kirpyklą. Po to kalinių keliai išsiskyrė. Sužinoti tai, ką jie ten galėjo patirti, galima žvilgtelėjus į to paties P.Lašo prisiminimus.
Kankino žiauriai
Lietuvos saugumo pareigūnas P.Lašas buvo kalinams centrinio NKVD kalėjimo rūsyje, kuriame buvo įrengtos kankinimo kameros. "Mušdavo ir kabindavo už kojų galva žemyn. Tempdavo mano kūną tam tikrame prietaise su elektros pagalba ir statydavo pririštą prie stulpo tam tikroje specialiai paruoštoje vietoje taip, kad nuo lubų man ant galvos retais protarpiais krisdavo šalto vandens lašai, sukeldami nepakenčiamą skausmą", – rašė prisiminimuose P.Lašas.
Kai šis kalinys prarasdavo sąmonę, jį tempdavo į kamerą. Ir atvirkščiai. Taip buvo tardoma apie 50 valandų. P.Lašo nervai pakriko. Be to, kankino baisus kameros šaltis žiemą – cementinės grindys, be jokio šildymo, vasariniai kalinio drabužiai... Buvo dienų, kai šis žmogus net savo vaikų vardų negalėjo atsiminti... Tame kalėjime jis susirgo skorbutu, iškrito visi sveiki dantys.
Štai tokius kryžiaus kelius praėjo NKVD kalėjime šis Lietuvos saugumo pareigūnas. Greičiausiai panašiai buvo tardomi ir kiti Lietuvos saugumo, karinės žvalgybos ir kontržvalgybos, teisėsaugos pareigūnai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...