„Per ateinančias savaites ir mėnesius pamatysime, ką įmanoma padaryti. Tik pora dienų per anksti skelbti, ką planuojame, bet tam tikrus dalykus darysime“, – Rukloje atidarydamas vokiečių brigadai skirtą logistinės paramos aikštelę žurnalistams sakė B. Pistorius.

Jis pažymėjo, kad tai yra NATO užduotis, todėl veiksmai derinami su sąjungininkais.

„Tęsiame diskusijas su NATO ir tarp sąjungininkų dėl pasyvaus ir aktyvaus oro gynybos pajėgumų gerinimo“, – nurodė Vokietijos gynybos ministras.

Taip Vokietijos ministras kalbėjo kiek anksčiau pirmadienį Lietuvos kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui pareiškus, kad oro erdvę pažeidžiančių objektų aptikimui bei naikinimui papildomų pajėgumų turėtų atsiųsti Berlynas.

BNS rašė, kad oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kai kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.

Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę, bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“).

Praėjusią savaitę Turkija Lietuvoje dislokavo modernų AWACS žvalgybinį orlaivį, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad per kelis mėnesius Lietuvą pasieks ir kiti resursai.