Įvardijo, kokiomis priemonėmis bandys suvaldyti kelių erelius: ne visi vertina teigiamai

Užsidėjęs virtualios realybės akinius Algimantas žiūrėjo į vaizdus iš nakties prieš 24 metus.

„Man buvo 20 metų. Jaunas, azartiškas, visur norėjosi dalyvauti. Su kompanija mėgome ir švęsti, ir pašokti. Tai buvo tų laikų jaunatviškos kvailystės“, – prisiminė Algimantas.

Viena iš tų kvailysčių vos nesibaigė tragiškai. Girtas pasivažinėjimas su draugais baigėsi staigiu vertimusi į griovį. Labiausiai nukentėjo Algimantas.

„Labai daug įtakos turėjo tai, kad manęs iš karto nenuvežė pas medikus. Draugai bandė nuslėpti šį įvykį, todėl mane visą naktį pravežiojo be sąmonės automobilyje. Galvojo, kad atsigausiu“, – pasakojo Algimantas.

Paryčiais Algimantą atvežė į priimamąjį, bet gydytojai sunkiai galėjo padėti. Nugaros smegenų trauma visam laikui vyrą pasodino į neįgaliojo vežimėlį.

Karolio istorija – panaši. Prieš ketverius metus jis per motociklo avariją neteko kojos.

„Kiekvienas motociklininkas žino, kuo rizikuoja. Turi suprasti, ką reiškia važiuoti ir kuo tu pats rizikuoji“, – kalbėjo Karolis.

Abu šiuos vyrus sieja tai, kad avarija įvyko smarkiai viršijant greitį. Kelių direkcijos duomenimis, devyni iš dešimties vairuotojų nesilaiko greičio ribojimų.

„Liūdniausia, kad 88 proc. žmonių supranta, jog greičio viršijimas lemia tam tikras liūdnas pasekmes, bet vis tiek viršija greitį“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Kad saugumo Lietuvos keliuose trūksta, pastebi ir vairavimo instruktoriai.

„Stovėdamas spūstyje paskaičiavau, kiek vairuotojų rodo posūkius išvažiuodami iš žiedo. Statistika buvo liūdna. Vidutiniškai iš dešimties vairuotojų posūkius rodo trys“, – teigė eismo ekspertas Kastytis Povilaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Susisiekimo ministerija ir dar septynios institucijos sukūrė valstybinę saugaus eismo programą. Ji numato, kad po šešerių metų žuvusiųjų keliuose sumažės perpus, o 2050 metais Lietuvos keliuose nežus niekas.

Tačiau, kad tokios svajonės virstų realybe, prireiks geresnės infrastruktūros.

„Pagrindinės problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai: atnaujinamos asfalto, kelių dangos. Taip pat planuojame diegti ir kitas eismo saugos priemones“, – kalbėjo „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

2024–2027 metais į valstybinės reikšmės kelius Kelių direkcija žada investuoti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Dalis tų pinigų taps užtvarais, „gulinčiais policininkais“, papildomomis perėjomis. Vis dėlto yra manančių, kad labiau padėtų ne užtvaros, o greičių sureguliavimas.

Pradėsime edukuoti visuomenę liūdnomis istorijomis. Tos istorijos atkurtos iš realaus gyvenimo, su realiais herojais.

„Pavyzdžiui, važiuojant leistinu greičiu magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas, vairuotojai neturi savo eismo juostos, nes dešinėje eismo juostoje važiuoja lėtesnės transporto priemonės 70–80 kilometrų per valandą greičiu, o kairėje eismo juostoje dažnai važiuoja 150 ir daugiau“, – sakė K. Povilaitis.

Tiesa, Kelių direkcija įsitikinusi, kad ne tik greičio matuokliai, apsauginės tvoros, bet ir komunikacija išgelbės Lietuvos gyventojus nuo avarijų.

„Pradėsime edukuoti visuomenę liūdnomis istorijomis. Tos istorijos atkurtos iš realaus gyvenimo, su realiais herojais“, – planais dalijosi „Via Lietuva“ generalinis direktorius M. Švaikauskas.

Saugaus eismo specialistai – skeptiški, vien kalbant, kelionės saugesnės netaps.

„Kai žmogus žino, kad padarius pažeidimą yra labai nedidelė tikimybė sulaukti pasekmės, tai ta prevencija nelabai ir veikia“, – teigė K. Povilaitis.

Šiemet keliams gerinti „Via Lietuva“ ketina skirti daugiau nei 700 mln. eurų.

Tarp svarbiausių projektų – magistralių „Via Baltica“ bei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Utena, Kaunas–Prienai–Alytus kelių rekonstrukcija.