Austrijos užsienio reikalų ministro laiške Lietuva neįžvelgė atsakymų į esminius klausimus dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo paleidimo aplinkybių.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pranešė, kad išvakarėse Lietuvos ambasados Vienoje buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams. Šio laiško kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visų kitų Europos Sąjungos šalių narių užsienio reikalų ministrams.

„Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi. Taip pat jau esame viešai išsakę, kodėl šių teiginių Lietuva nelaiko argumentais“, – gautą laišką komentavo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva ir toliau tikisi per įmanomai trumpą laiką sulaukti išsamaus Austrijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo į jai pateiktą notą bei eurokomisarės atsakymą į trijų Baltijos valstybių kreipimąsi, kurie adresatams buvo įteikti liepos 18 dieną.

Notoje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaujantis kokiais argumentais ir kodėl taip greitai priimtas sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietį Michailą Golovatovą.

Ministras A.Ažubalis pakartojo tikintis, kad šią savaitę Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministerijų sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė ištirs visas faktines aplinkybes dėl M.Golovatovo paleidimo incidento, tačiau pažymi, kad klausimas ir toliau bus keliamas Europos lygmeniu, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje.

A.Ažubalis taip pat pabrėžė, kad „Lietuva gerai prisimena Austrijos palaikymą Lietuvai kovojant už nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais ir ragina atskirti ilgalaikę partnerystę nuo tiesos paieškų konkrečiose teisinėse situacijose“.

„Šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo ES teisę, pasirūpinti, kad visoje bendrijos erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką ES gerai išmoktų. Pasimokymas iš klaidų turi sustiprinti ir suartinti ES partnerius. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už ES bei jos vertybes“, - teigė A.Ažubalis.

Lietuvos generalinė prokuratūra šią savaitę informavo Austrijos teisingumo ministeriją, kad Lietuvai, kaip ir apie tai viešai kalbėjusiai eurokomisarei V.Reding, yra žinoma, jog Austrijai galioja išlyga Europos arešto orderį taikyti tik nusikaltimams, padarytiems po 2002 metų rugpjūčio 7 dienos.

Tačiau Lietuvai taip pat žinoma, kad, anot Austrijos, tokiais atvejais Europos arešto orderis yra automatiškai laikomas prašymu dėl asmens ekstradicijos.

Vadinasi, sprendžiant M.Golovatovo klausimą turėjo būti taikomas ne tik Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir ES teisė bei Austrijos federalinių teisės normų dalimi esantys ir viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turintys ES ir tarptautinės teisės aktai: 1995 m. Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp ESvalstybių narių, parengta vadovaujantis ES sutartimi, bei 1957 metų Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos.