Premjeras Andrius Kubilius sako tikintis, kad daugiau lėšų krašto apsaugos sistemai finansuoti atsiras 2013 m. biudžete.

"Aš tikiu, kad kitų metų biudžete mes turėsime daugiau galimybių spręsti ir šios srities finansavimo reikalus, nes visi gerai žinome, kad šiai sričiai finansavimas per krizę buvo numatytas toks, kuris nebeatitinka tarptautinių standartų. Todėl visiškai akivaizdu – kariuomenės veiklai neskiriant pakankamai pinigų negali galvoti, kad kariuomenė liks tokia, kokią dabar turim", – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pirmadienį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą.

"Jeigu dar bent dvejus trejus metus tęsis tokia padėtis, kokia yra dabar su finansavimu, Lietuva turės apsispręsti dėl kariuomenės dydžio. Aš manau, kad šita kariuomenė, kokia yra dabar, yra labai nedidelė, netgi, sakyčiau, per maža, bet jeigu ir jos finansavimo pyrage per 60 proc. sudaro lėšos vien personalui išlaikyti, tai ilgai tokios būsenos ištverti jokia kariuomenė nelabai gali. Ji turi treniruotis, kariai turi dirbti savo darbą, negalima tik pravalgyti pinigų", – sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė.

Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors Aljanso narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP.

Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95–0,97 proc. BVP, tačiau, vertinant tik KAM asignavimus, ši dalis mažės iki 0,75 proc.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra 7700 profesionalių karių ir 4215 savanorių. O su Lietuva besiribojančiame Rusijos eksklave, Karaliaučiuje, yra dislokuota apie 25 tūkst. karių, tai yra aukščiausios parengties pajėgos.