A.Sakalas: faktinis vyriausybės vadovas yra D. Grybauskaitė (interviu)

Pirmadienį Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė oficialiai neteks posto, nors dekretą dėl jos atleidimo prezidentė Dalia Grybauskaitė suskubo pasirašyti dar savaitės viduryje. Socialdemokratai jau surado naują kandidatą, o viešoje erdvėje  svarstoma, kas bus kitas ministras, kuris įkandin Birutės Vėsaitės bus priverstas trauktis.

Kol kas daugiausia balsų surenka „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas Vidaus reikalų ministras ir dar vienas socialdemokratų ministras – Sveikatos apsaugos. Ar Ūkio ministrė galėjo išlikti poste, nes socialdemokratai mėgino ją ginti ir premjeras taip pat, tačiau jiems teko pripažinti, kad to negali padaryti dėl savo koalicijos partnerių Darbo partijos (leiboristų) pozicijos.

Taigi LRT televizijos laidoje „Savaitė“ klausima, ar teisinga buvo socialdemokratų pozicija skandalo metu ir ar galima situaciją vadinti pirmąją Vyriausybės ir koalicijos krize. Apie tai žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su Socialdemokratų partijos garbės pirmininku Aloyzu Sakalu.

– Ar skandalą, kilusį dėl Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės galima laikyti pirmąja Vyriausybės ir koalicijos krize?

–  Abejoju. Tai yra ne krizė. Tai, žinoma, yra nemalonus atvejis, bet kad tai vyriausybės krizė, aš nepasakyčiau. Rastas dabar labai geras kandidatas vietoje jos, ir šita krizė bus labai greitai užmiršta. Bet tai krizė kabutėse.

– Ar apskritai Birutės Vėsaitės paskyrimą ministre galima laikyti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus klaida?

– Sunku pasakyti, galbūt jį spaudė kokios nors politinės jėgos, šito nežinau, bet, mano nuomone, tai nebuvo labai geras paskyrimas.

– Ar tada matote vyriausybėje daugiau personalijų, kurių paskyrimą vadintumėte klaida ar ne visai tinkamu paskyrimu?

– Aš, pavyzdžiui, jeigu būčiau premjeras, žinoma, aš juo niekada nebuvau ir nebūsiu, bet aš būčiau paskyręs Teisingumo ministru Julių Sabatauską, o Juozą Bernatonį būčiau paskyręs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku.

– Dabar grįžkime prie Birutės Vėsaitės. Ji pripažino padariusi klaidą, bet, jos manymu, bausmė už tai per griežta. Ar ir Jūs manote, kad ministrė galėjo išlikti šitame poste?

– Žinoma, galėjo. Jeigu ji būtų pripažinus savo klaidą ir pasakiusi, kad „aš daugiau tokios klaidos nekartosiu“, ji, be abejo, būtų išlikusi ministre. O kodėl dabar atsakas už tą jos paklydimą buvo toks didelis, tai bausmę parenka tik premjeras. Ir niekas kitas negali parinkti bausmės.

– Bet premjeras ilgai bandė ginti ministrę. Tai greičiau buvo Prezidentės nuostata – nubausti ministrę, išvaryti ją iš posto.

– Prezidentė iš viso be reikalo kišasi į Vyriausybės reikalus. Prezidentė pagal Konstituciją neturi teisės reikalauti, bet gali siūlyti, gali prašyti, bet negali įsakinėti nuimti tokį ministrą arba kitokį ministrą.

– O kaip Jūs apskritai vertinate Premjero Algirdo Butkevičiaus laikyseną Prezidentės atžvilgiu?

– Na, sakyčiau, jis galbūt per daug nuolankus prezidentei. Aš manyčiau, kad Prezidentė pasidarė lyg ir faktinis vyriausybės vadovas. O šito A. Butkevičius neturėtų leisti.

– Socialdemokratų seniūnė pareiškė, kad galbūt socialdemokratams būtų pavykę ministrę išsaugoti, jeigu ne Darbo partijos (leiboristų) pozicija. Tai aš noriu paklausti, ar jūs matote tokį rimtą pasipriešinimą iš šitos partijos socialdemokratams, jų veiksmams?

–  Aš matau tą pasipriešinimą. Na, sakykime, kad ir keli paskutinieji atvejai. Kada buvo socialdemokratai prieš biudžeto perskirstymą, Darbo partija pritarė, kad biudžetas būtų persvarstytas. Ką ten galima perskirstyti, jeigu nėra naujų šaltinių. Dabar vėl – Premjero buvo sudaryta grupė, kuri tvarkė mokesčių sistemą, tos grupės pasiūlymai buvo atmesti tiek Darbo partijos, tiek socialdemokratų, tačiau Darbo partija dabar paėmė didelę dalį tų siūlymų dar pridėjo savų labai blogų siūlymų ir pateikė jau kaip savo projektą. Ir nori, kad jis būtų priimtas. Socialdemokratai negalės to dalyko priimti. Jeigu taip tęsis ir toliau, tai socialdemokratams bus labai sunku su jais.

– Pone Sakalai, o kaip Jūs tada apskritai įsivaizduojate šitos koalicijos tolimesnį darbą kartu, kai mes matome Darbo partijos pasipriešinimą, vėlgi su „Tvarka ir teisingumu“ ne viskas gerai?

– Aš matau kelias galimybes. Jeigu socialdemokratams pavyks pažaboti, tiesiai sakau, Darbo partiją ir „Tvarką ir teisingumą“, kad jie pritartų tai politikai socialdemokratų, kurie ją vykdo, tai viskas bus tvarkoje. Bet jeigu šito nepavyks, tai išeitis būtų viena tiktai - A. Butkevičius turėtų prieš TV kameras pasakyti štai dėl to, to ir to – dėl punktų, kuriems priešinasi mūsų koalicijos partneriai, koalicijos egzistavimas toliau neįmanomas, ir atsistatydinti iš premjerų. Kadangi nauja koalicija mažai tikėtina, tai beliktų priešlaikiniai rinkimai.

– Kitaip sakant, norėdami išsaugoti autoritetą, socialdemokratai turėtų neatmesti tos galimybės, patys, savo rankomis, sugriauti koaliciją, jeigu ji bus neveiksni, ir socdemai negalės vykdyti savo programos?

– Aš manau, turėtų svarstyti labai rimtai tokią galimybę, nes ką reiškia partija žmonių akyse, jeigu ji negali vykdyti savo programos? Pažadėjo žmonėms viena, o po rinkimų sako, „mes negalim vykdyti savo programos, nes koalicijos partneriai prieštarauja“. Tai reikia atsisakyti tokios koalicijos.

– Bet žiūrėkite, iš kitos pusės – socdemai ir patys visą laiką prieš rinkimus žada įvesti progresinius mokesčius, o po rinkimų pamiršta. Tai ir patys ne viską vykdo, ką pažada?

– Tai nepamiršta. Jie pasiteirauja savo koalicijos partnerių – pritarsite ar nepritarsite. Tie nepritaria, tai ir nesiūlo. Šįkart bus kitaip. Bus vis dėlto įstatymas pasiūlytas, žiūrėsim, kaip elgsis koalicijos partneriai. Jeigu jie ir šitą įstatymą atmes, aš nežinau, manau, socialdemokratams kito kelio nėra, kaip tik inicijuoti priešlaikinius rinkimus.

– Ar aš teisingai Jūs supratau, kad socialdemokratai rengia progresinių mokesčių įstatymą?

– Kiek aš girdėjau, bus toks įstatymas frakcijoje pateiktas.