Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerystė: ar mes pasiruošę ne tik imti, bet ir duoti? Į šį ir kitus portalo skaitytojų klausimus šiandien atsakė Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų (NNVBO) platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė.
– Kokiose šalyse šiuo metu Lietuva vykdo vystomojo bendradarbiavimo projektus?
– Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo lėšomis remiami projektai dažniausiai yra vykdomi artimosiose Rytų kaimynystės šalyse, t.y. Baltarusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Azerbaidžane. Dalis projektų vykdomi ir kitose besivystančiose šalyse, tokiose kaip Palestina, Tunisas ir kt. Kitų donorų lėšomis remiami vystomojo bendradarbiavimo projektai yra vykdomi visame pasaulyje. Skaičiuojame, kad nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos dirba beveik 40-yje besivystančių pasaulio šalių iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ar Karibų regiono.
– Kodėl Lietuvai svarbu prisidėti prie kitų šalių vystymosi bei teikti paramą besivystantiems pasaulio regionams?
– Pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo įvairios Europos šalys, JAV Lietuvai teikė daug finansinės paramos, padėjo sutvarkyti teisinę bazę, stiprinti pilietinę visuomenę. Dabar tik galime džiaugtis dėl šios paramos, nes už tai, kaip gyvename šiandien, turime dėkoti ne tik sau, bet ir kitoms šalims, padėjusioms mums po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tad vystomojo bendradarbiavimo paramos teikimas tam tikra prasme yra ir skolos grąžinimas.
Galiausiai gyvename globaliame pasaulyje, kuriame mūsų kasdieniai ir, atrodo, paprasti sprendimai, kaip antai kokią kavą gersiu ryte, kaip keliausiu į darbą ar atostogauti, veikia besivystančių šalių gyventojus. Iš tiesų, globalių problemų kiekviena šalis atskirai jau nebegali išspręsti – būtini globalūs sprendimai. Tą puikiai matome ir su Europos migrantų krize. Tad Lietuva kaip pilnateisė pasaulio bendruomenės dalis gali ir privalo prisidėti prie globalių problemų sprendimo.
– Lietuviai dažnai sako, kad valstybė jiems skiria per mažai dėmesio ir per mažai pinigų, bet šitų dalykų negaili kitoms valstybėms. Ką atsakytumėte taip manantiems?
– Skurdas Lietuvoje ir besivystančiose šalyse neturėtų būti lyginimas: kalbame apie 775 milijonus žmonių pasaulyje, kurie yra neraštingi, t.y. nemoka parašyti savo vardo ir pavardės. Panašus skaičius, t.y. beveik 17 proc. pasaulio gyventojų, kasdien gali skirti ne daugiau kaip 1,25 dolerio (1,14 EUR) per dieną maistui, vandeniui, drabužiams, būstui, vaistams ir kitiems dalykams. Tuo tarpu Lietuvoje skurdo riba yra apie 8 eurus dienai ir pagal ją skursta apie penktadalis šalies gyventojų. Absoliutus skurdas, t.y. gyvenimas už 1,14 euro per dieną, vis dėlto mūsų šalies gyventojams apskritai nėra įsivaizduojamas.
Be to, parama skurstantiems kitų šalių gyventojams yra solidarumo išraiška: iškart po nepriklausomybės atkūrimo daugybė pasaulio šalių padėjo Lietuvai atsistoti ant kojų. Tapę ES nariais, gyvendami daug geriau nei prieš 25-erius metus, manau, kad jau galime ir turime padėti kitiems.
– Kodėl daugiau dirbame su Rytų partnerystės šalimis? Ko išmokstame iš jų?
– Rytų partnerystės šalys – tai Baltarusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova, Ukraina ir Gruzija. Kadangi šios šalys savo vystymosi kelyje patiria panašių iššūkių, pvz., pilietinės visuomenės kūrimo, socialinių problemų sprendimo, demokratizacijos, rinkos ekonomikos įtvirtinimo, kokius patyrė Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva turi ką pasiūlyti vystomojo bendradarbiavimo srityje. Dėl bendros praeities, panašios kultūros, netgi kalbos mūsų ekspertai yra tie, kurie geriausiai supranta problemas, su kuriomis susiduria šios šalys, ir remiantis savo patirtimi gali pasiūlyti geriausius sprendimus, kaip išvengti klaidų, kurias galbūt padarėme ir mes patys vystantis Lietuvai.
Galiausiai Lietuvos ekspertų įsitraukimas į šiuos projektus leidžia pritraukti tarptautinių donorų lėšų, kurios kitu atveju vietiniams partneriams dažnai būtų nepasiekiamos. Vystomasis bendradarbiavimas – tai ne tik kitų mokymas, bet ir mokymasis. Bendras darbas leidžia keistis patirtimi ir lygiai taip pat tobulinti savo veiklą Lietuvoje.
– Norėjau paklausti, koks yra jūsų organizacijos pagrindinis pajamų šaltinis?
– Kaip ir daugumos nevyriausybinių organizacijų, NNVBO platforma rengia įvairaus pobūdžio projektus ir juos įgyvendina. Tad mūsų pajamas sudaro projektinės lėšos, gaunamos tiek iš ES, tiek iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo fondų, pajamos iš teikiamų paslaugų, privačių rėmėjų parama bei asociacijos narių mokamos kasmetinės įmokos.
– Ar paramos misijas vykdančios įmonės į pagalbą kviečiasi savanorius?
– Apie verslo įmones, įgyvendinančias vystomojo bendradarbiavimo projektus, atsakyti, deja, negaliu, nes su tuo nedirbu. Visgi kalbant apie nevyriausybines organizacijas (NVO), savanoriai atlieka reikšmingą darbą ir esant galimybėms NVO juos kviečiasi pagelbėti vykstant į misijas kitose šalyse. Natūraliai kyla klausimas, kaip sužinoti apie tokias galimybes? Atsakymas paprastas – savanoriauti NVO. Be to, pastebime ypatingai jaunų žmonių susidomėjimą savanoriavimo galimybėmis besivystančiose šalyse, džiaugiamės jų noru padėti spręsti skurdo problemas. Tad kitąmet startuosime su nemokama pilotine savanorystės programa, pagal kurią jauni žmonės, ir tikimės jų kuo daugiau, galės vyksti savanoriauti trims mėnesiams į besivystančias šalis. Kol kas, mano žiniomis, Lietuvos jaunimas tokių galimybių turi itin mažai.
– Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenės parama ir susidomėjimas vystomuoju bendradarbiavimu auga. Kaip visuomenės nariai, ypač jaunimas, galėtų įsitraukti į šią veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Ar galite pateikti keletą pavyzdžių?
– Jei į vystomąjį bendradarbiavimą žiūrime tik kaip į pinigų skyrimą besivystančioms šalims, atrodo, jog įsitraukimo būdų nėra itin daug. Pavyzdžiui, galima skirti lėšų organizacijoms ir institucijoms, dirbančioms besivystančiose šalyse. Tarkime, Lietuvoje galite skirti paramą Raudonojo Kryžiaus draugijai, Maltos ordino pagalbos tarnybai ar organizacijai "Gelbėkit vaikus" – jie renka lėšas nukentėjusiems nuo humanitarinių katastrofų.
Be to, galima savanoriauti vystomojo bendradarbiavimo organizacijose Lietuvoje arba atsakingai pasirinkti organizacijas ir keliauti savanoriauti tiesiai į besivystančias šalis. Ne veltui pabrėžiu "atsakingai", nes girdime daug istorijų iš besivystančių šalių, kur savanoriai pridaro daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, savanoriai besivystančiose šalyse moko vaikus anglų kalbos, matematikos, nors patys nekalba vietine kalba, kurią supranta mokiniai, tad kokia nauda iš tokių pamokų? Ypač, kai tokie mokytojai keičiasi kas kelias savaites ar mėnesius. Esu girdėjusi ir atvejų, kai savanoriai vyko statyti namų ir jų per dieną padarytą darbą vietiniai gyventojai naktimis taisydavo. Svarbu suprasti, kad besivystančių šalių gyventojai namus pasistatyti ar išmokyti vaikus gali ir patys, kartais lėšų skyrimas yra daug naudingesnis nei neatsakinga savanorystė.
Bet visgi, jei žvelgiame plačiau ir suprantame, kad su globaliais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas, skurdo nulemta migracija, nė viena šalis atskirai susidoroti negalės ir kiekvienas iš mūsų savo kasdieniniais veiksmais arba giliname, arba sprendžiame šias problemas, galimybių prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo yra daug daugiau. Pavyzdžiui, galime būti atsakingesni kasdieniame gyvenime ir atsakingiau vartoti, tarkime, pirkdami sąžiningos prekybos produktus: kavą, arbatą, šokoladą. Taip prisidėtume prie teigiamų pokyčių besivystančiose pasaulio šalyse. Galite būti tikri, kad šioms prekėms pagaminti nebuvo išnaudojami vaikai, buvo garantuotas orus ir sąžiningas atlygis tos produkcijos augintojams, užtikrintos geresnės darbo sąlygos bei sumokėtos papildomos priemokos bendruomenės reikmėms (kelių tiesimui, mokyklų ir ligoninių statybai), tos prekės pagamintos tausojant aplinką. Galime pasirinkti, kaip keliauti, pvz., vietoj nuosavo automobilio rinktis viešąjį transportą, riboti suvalgomos mėsos kiekį, rūšiuoti atliekas ir t.t.
– 2015 m. rugsėjį JTO valstybės narės priėmė naujuosius darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Kokiu būdu Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo?
– Darnaus vystymosi tikslai pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus – pasaulinį susitarimą, kuriuo siekta panaikinti ekstremalaus skurdo apraiškas. Darnaus vystymosi tikslų pasaulio valstybės sieks per ateinančius penkiolika metų, kaip darė iki šiol, įgyvendindamos Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Darnaus vystymosi tikslų turės siekti ne tik besivystančios pasaulio šalys, bet ir išsivysčiusios. Tad Lietuvai, kaip ir kitoms išsivysčiusioms šalims, yra ypač aktualūs tikslai, kuriais siekiama skatinti atsakingą vartojimą ir gamybą bei kovą su klimato kaita. Išsivysčiusios pasaulio šalys turės persvarstyti savo vartojimo įpročius ir gamybos apimtis, nes jie yra pertekliniai, pereikvoja gamtinius išteklius. Jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip gyvena vidutinis Vakarų europietis, žemės išteklių tiesiog neužtektų.
Naujausi komentarai