Dienos klausimas laidoje „Žinių radijas“ apie karinės tarnybos aktualijas kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja (toliau – I. V.) ir Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius plk. Arūnas Balčiūnas (toliau – A. B.).
– Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena studentai?
– I. V.: Nuotaikos labai įvairialypės. Bendra tendencija per kelerius metus yra pasikeitusi ir gerėjanti. Pirmiausia pasikeitė požiūris – studentai svarsto: gal aš eisiu į karo tarnybą savanoriškai arba eisiu iškart po mokyklos. Dabar baimės, kad jaunuoliai bus pakviesti tarnauti viduryje studijų, nebėra. Suprantama, kad viską reikia planuoti iš anksto.
Džiaugiuosi, kad diskusijose, kai tarėmės dėl šios reformos, buvo atsižvelgta ir į galimybę pasiimti akademines atostogas dėl karinės tarnybos.
– Kaip matome visą karo prievolės organizavimą?
– A. B.: Iš tiesų, dėl privalomosios karo tarnybos sąlygų buvo daug diskutuota rengiant Karo prievolės įstatymo pakeitimus. Su įvairiomis organizacijomis kalbėjomės ir ieškojome kompromisų. Nors tai vis dar nėra idealus, visiems tinkantis įstatymas, tačiau jis sudaro galimybes tiems jaunuoliams, kurie jau tapo studentais, atlikti karo tarnybą.
Tenka sutikti ir su pastaba, kad Lietuvos kariuomenė turi tam tikrų infrastruktūrinių apribojimų, todėl negalime koncentruotis tik į vieną tarnybos atlikimo būdą ir visiems suteikti galimybę tarnauti trejus metus savaitgaliais. Karinės tarnybos atlikimo būdų yra įvairių.
Kasmet į karininkų vadų mokymus priimami keli šimtai jaunuolių. Taip pat nuo šių metų pradedama siūlyti dar viena alternatyva – Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Pagal šį modelį jaunuoliai šaukiami atlikti tarnybą savaitgaliais – per metus 30 dienų. Per trejus metus surenkamas minimalus dienų skaičius, per kurį įgyjamas karinis parengtumas ir užskaitoma karinė tarnyba.
Dar viena naujovė – per trejus metus surenkamos 90 dienų, tačiau mokymai organizuojami vieną kartą per metus, o jų trukmė – mėnuo. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamiausią karinės tarnybos organizavimo modelį.
– Kaip jaunas žmogus vertina karinės tarnybos patrauklumą?
– I. V.: Dar rengiant karinės tarnybos reformą diskutuodavome, kaip ją padaryti patrauklią ir kaip pasiekti jauną žmogų, kad jis negalvotų, jog tai yra senų laikų prievolės palikimas. Manau, kad komunikacijos paketas, kurį kūrėme jaunam žmogui, yra gana sėkmingas.
Taip pat manau, kad karo pradžia Ukrainoje paskatino jaunimą pilietiškiau žvelgti į mūsų valstybės saugumą. Be to, pastarojo meto įvykiai ir įvairūs protestai labai suaktyvino jaunimą. Karinis rengimas – tai ne tik katorga ar prievolė, bet ir meilės Lietuvai išraiška bei asmeninių savybių ugdymas.
Karinis rengimas – tai ne tik katorga ar prievolė, bet ir meilės Lietuvai išraiška bei asmeninių savybių ugdymas.
Be to, faktas, kad finansinė paskata jaunam žmogui taip pat prisideda prie noro tapti karinės tarnybos savanoriu. Man atrodo, kad tai yra geras būdas skatinti žmogų, kuris tik palieka tėvų namus ir išeina į pasaulį, turėti savo pradinį biudžetą.
– Ar karinės tarnybos vengiančių asmenų mažėja?
– A. B.: Vengiančių karinės tarnybos natūraliai mažėja. Praėjusiais metais privaloma tvarka pašaukėme tik septynis jaunuolius. Norinčių atlikti karinę tarnybą daugėja. Net ir tie, kurie vengia tarnybos, dažnai susisiekia su mumis ir problemas stengiasi spręsti kartu.
Jeigu matai, kad patekai į sąrašą, tai nereiškia, jog turi imti lagaminą, kuprinę ir iš karto vykti tarnauti. Priėmimo procesas yra gana ilgas. Kai turime nemažą skaičių norinčiųjų atlikti tarnybą, į tuos, kurie turi daugiau problemų, žiūrime lanksčiau ir tarnybą atidedame.
Kalbant apie finansines paskatas, didėja finansinė išmoka buitinėms išlaidoms kompensuoti – iki 340 eurų per mėnesį. Kaupiamoji išmoka taip pat didėja: jeigu jaunuolis nuosekliai tarnauja visus devynis mėnesius, jis gali sukaupti iki šešių tūkstančių eurų siekiančią išmoką, be to, gauna kasmėnesines išmokas. Tai reiškia, kad baigęs tarnybą jis išeina turėdamas apie dešimt tūkstančių eurų.
Taip pat tie, kurie sėkmingai atliko tarnybą, bet dar neturėjo galimybės įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, galės išsilaikyti vairavimo kursus, gauti vairuotojo pažymėjimą ir pasinaudoti kompensacija, siekiančia iki 740 eurų.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai