Ar įmanoma apgauti „Regitros“ egzaminuotojus?

– Ar per egzaminus „Regitroje“ dažnai pasitaiko sukčiavimo atvejų?

– Iš tiesų, tokių atvejų tikrai būna. Ankstesniais metais fiksavome kelias dešimtis atvejų, kai žmonės atvykdavo laikyti egzaminą su draudžiama įranga arba siųsdavo kitus asmenis jų vietoje. Šiais metais pastebime tam tikrą mažėjimą, tačiau vis tiek galime teigti, kad sukčiavimo atvejų yra. Įranga slepiama priekinėje kūno dalyje, pažastyse ar kitose vietose, kur būtų sunkiau aptikti. Išmanūs yra tie klientai, kurie ieško neteisėtų būdų išlaikyti egzaminus. „Regitroje“ taip pat yra įrengti metalo detektoriai. Kadangi Vilniaus padalinyje klientų srautas didelis, šie detektoriai naudojami pradiniam patikrinimui. Jei pastebime metalo signalą, atliekame detalesnę patikrą.

– Štai vienas pavyzdys, matau, tai telefonas. Gal galit papasakoti, kur jį radote?

– Tai senesnio modelio telefonas, kuris naudojamas palaikyti ryšį. Prie rūbų buvo pritvirtinta kamera, perduodanti vaizdą tretiesiems asmenims, kurie per ausines pasakydavo atsakymus. Čia yra ritė, kuri stiprina signalą, o ausyje būna paslėptas ausinukas, kad asmuo galėtų gauti atsakymus. Kartais asmuo, supratęs, kad buvo pagautas su draudžiama įranga, bando išsiimti ausinuką, bet netyčia įstumia jį dar giliau. Tai sukelia didelių nepatogumų ir ištraukti ausinuką be medikų pagalbos tampa neįmanoma. Turėjome atvejį, kai Šiauliuose buvo kviečiami medikai, kad padėtų ištraukti ausinuką, su kuriuo asmuo bandė laikyti egzaminą.

– Kartais egzaminų laikyti ateina užsieniečiai su vertėjais. Neseniai buvo išaiškinti keli vertėjai, kurie padėjo egzaminuojamiesiems atsakinėti. Kaip jums tokius pavyksta sugaudyti?

– Vertėjai yra supažindinami su sąlygomis ir pasirašo deklaraciją, kad nepadės per egzaminą. Be to, kadangi daromas vaizdo ir garso įrašas, atsirenkame egzaminus, kuriuos patikriname ir tokiu atveju nustatome, ar vertimas atitiko testo klausimus ir atsakymus. Jei nustatome, kad vertėjas padėjo sukčiauti, egzaminuojamajam panaikiname rezultatą, o vertėjas patenka į nepatikimų vertėjų sąrašą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žmonės taip pat bando įsigyti vairuotojo pažymėjimą per socialinius tinklus ar skelbimus internete. Kiek tai yra realu?

– Iš tikrųjų, vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri išduoda vairuotojo pažymėjimus, yra akcinė bendrovė „Regitra“. Tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus, jūs gausite tikrą vairuotojo pažymėjimą.

– Ar yra buvę atvejų, kai žmonės atėjo į „Regitrą“ atsiimti vairuotojo pažymėjimo, kurį pirko internetu?

– Nežinau, kokiu būdu pirko, bet šių metų liepą turėjome atvejį Kaune, kai žmogus bandė atsiimti tokį pažymėjimą, bet mūsų darbuotojai, patikrinę duomenų bazėje, pastebėjo, kad šis asmuo nei teorijos, nei praktikos egzamino nebuvo laikęs. Natūralu, kad asmuo buvo labai nustebęs, kodėl jam neišduodamas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau supratus, kad buvo apgautas, jam neliko nieko kito, kaip tik apsisukti ir išeiti iš „Regitros“.

– Ar pasitaiko atvejų, kai egzaminuojamieji siūlo pinigų darbuotojams?

– Taip, iš tikrųjų tokių atvejų pasitaiko. Tai gali įvykti tiek prieš egzaminą, tiek po jo, ypač praktikos egzamino metu. Esame užfiksavę atvejų, kai pasiūlymai buvo išsakyti žodžiu, ir tokių, kai pinigus išsitraukė ir jau kišo į kišenę egzaminuotojams. Mūsų darbuotojų pareiga yra atsisakyti tokio pasiūlymo, aiškiai įspėti asmenį apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir informuoti vadovybę pagal vidinius kanalus. Jei yra pakankamas pagrindas, informacija perduodama teisėsaugai, kuri įvertina situaciją, o asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dėl ko susiduria su rimtais nemalonumais.

– Kokie kurioziškiausi atvejai yra pasitaikę jūsų praktikoje?

– Vienas įdomesnių atvejų nebuvo tiesiogiai susijęs su draudžiama įranga, bet kai egzaminus bandė išlaikyti kitas asmuo. Pavyzdžiui, teorijos egzaminą laikė vyriškis su visiškai plika galva, o praktikos egzamine po dviejų savaičių pasirodė asmuo su ilgais, tamsiais plaukais. Natūralu, kad taip greitai šukuosena negalėjo pasikeisti.