Aplinkos ministras reklamai netaupo

Aplinkos ministras taupymą supranta savaip. Milijonus iš baudų surenkančios ministerijos vadovas ekologinėms nelaimėms likviduoti neskyrė nė cento. Tačiau viešųjų ryšių kompanijai nepagailėjo 400 tūkst. litų.

Sąmatą įslaptino

Aplinkos apsaugos rėmimo programos šių metų išlaidų sąmata, vos prieš mėnesį buvusi laisvai prieinama Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje, staiga dingo. Dienraščiui pradėjus domėtis, kodėl ji buvo panaikinta, paaiškėjo, jog daugybė ministerijos darbuotojų net nežinojo, kad tai apskritai nutiko. Paskambinus keliais ministerijos telefonais darbuotojai paslaugiai nurodinėjo, kaip interneto svetainėje rasti šį dokumentą.

Tačiau paaiškėjo, kad kovo 17-ąją ministro Gedimino Kazlausko pasirašyto dokumento neįmanoma aptikti ne tik ministerijos tinklalapio kuluaruose, bet ir Seimo tinklalapyje.

Ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas dienraščiui aiškino, kad esą šis teisės aktas yra vidaus naudojimo.

"Programos lėšos skirstomos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybos sprendimu", – tikino T.Beržinskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė mano, kad ši programa nėra slapta.

"Apie programos lėšų panaudojimą turi teisę žinoti visa Lietuva, tuo labiau tie, kurie moka aplinkosaugos mokesčius. Paaiškinimas, kad programos lėšos panaudojamos tarybos sprendimu, yra bandymas pasislėpti už kolegialiai priimto sprendimo, t. y. aiškus bandymas išteisinti asmenį, pasirašiusį įsakymą, kuriuo patvirtinama Aplinkos apsaugos rėmimo programos išlaidų sąmata", – tikino Seimo narė.

Reklamuotis – apvali suma

Baltijos aplinkosaugos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas stebėjosi, kodėl ministerija slepia, kaip bus panaudotos šios lėšos.

"Maža to, jie privalėtų sudaryti visiems laisvai prieinamą galimybę teikti paraiškas finansuoti vienas ar kitas programas. Turėtų būti aiškūs kriterijai gauti lėšas, aiški ir vieša tarybos sudėtis. Normalioje valstybėje privalu atsiskaityti, kodėl skirta lėšų vieniems aplinkos apsaugos projektams, o ne kitiems", – tikino Ž.Morkvėnas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos pinigai surenkami iš gyventojų už įvairiausius pažeidimus: brakonieriavimą, taisyklių nesilaikymą. Taip pat pinigai imami ir iš juridinių asmenų, įmonių, kurių veikla padarė žalos gamtai. Vadinasi, gautos lėšos turėtų būti panaudojamos gamtai padarytai žalai kompensuoti.

Iš šitaip gautų 8 mln. litų ypatingų situacijų, avarijų prevencijai ir padariniams likviduoti nerasta nė lito. Tačiau sutarčiai su viešųjų ryšių agentūra "VIP Viešosios informacijos partneriai" ministras atseikėjo 400 tūkst. litų. Žinant Vyriausybės raginimą sunkmečiu pirmiausia mažinti reklamavimosi išlaidas, aplinkos ministro G.Kazlausko apetitas įvaizdžiui gerinti dar nenumalšinamas.

"Tai skandalas. Stebint naujojo ministro darbą, juntamas aiškus dėmesys viešiesiems ryšiams – kasdien platinama po pranešimą spaudai. Tačiau kai nutiko ekologinė katastrofa Rokiškyje – išsiliejo teršalai, ministras nesivargino nuvažiuoti į įvykio vietą. Reikėtų Aplinkos ministerijos deklaruojamus prioritetus sugretinti su realiai skirstomomis lėšomis, ir viskas bus aišku", – apgailestavo Baltijos aplinkos forumo direktorius Ž.Morkvėnas.

Keisti prioritetai

Dar 60 tūkst. litų Aplinkos ministerija skyrė visuomenei informuoti per televiziją, radiją ir internetą.

"Ką tik praūžusi žolės deginimo karštinė parodė, kaip ministerija pasiruošusi tokiam stichiniam reiškiniui. Pats ministras viešai žadėjo bendradarbiauti su Vidaus reikalų ministerija. Esą gaisrams gesinti ir jų prevencijai iš ministerijos bus skirta lėšų degalams. Žadėjęs 150 tūkst., vėliau šią sumą sumažino iki 60 tūkst., o realiai buvo skirta 32 tūkst. litų. Ši ministerija pademonstravo visišką nesugebėjimą susitvarkyti su ypatingomis ekologinėmis situacijomis. Vienareikšmiškai tai yra tragedija – tokių katastrofų padariniams ir prevencijai neskirta lėšų", – kraupo Ž.Morkvėnas.

Pasak jo, ministerija tesugebėjo skirti 50 tūkst. litų saugomų rūšių floros ir faunos informacinei sistemai sukurti.

Smiltynę atsodino žmonės

Pajūrio regioninis parkas iš specialios programos gaus 100 tūkst. litų pajūrio krantams tvarkyti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia prašytų 300 tūkst. litų krantotvarkai.

Tačiau paties didžiausio šalyje užfiksuoto Smiltynės gaisro padariniams likviduoti šioje programoje lėšų nenumatyta. Visi sodinukai Smiltynės degimvietei atsodinti nupirkti iš gyventojų ir įmonių suaukotų lėšų.

"2006–2007 m. mes gaisrui likviduoti gavome 1,337 mln. litų iš valstybės rezervo, specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Beveik milijono prireikė degimvietei išvalyti. Pernai atsodinti 32 ha, šiemet planuojama baigti atželdinti 16 ha. Jei ne žmonių pagalba, savo jėgomis nebūtume to padarę. Talkininkai ir piniginės aukos padėjo likviduoti šio gaisro padarinius", – pripažino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.