A.Kubilius skandina G.Kirkilą

Premjeras Andrius Kubilius vakar paviešino Finansų ministerijos specialistų 2006–2007 m. rengtų pažymų ministerijos vadovybei ištraukas, kuriose ankstesnė valdžia perspėjama apie gresiančią krizę.

Į įspėjimus nereagavo

"Kaip matome iš Finansų ministerijos ekspertų parengtų rekomendacijų, ankstesnė Vyriausybė buvo įspėta ir žinojo apie artėjančią krizę, buvo siūlomi esminiai vaistai, tačiau reikiamų prevencinių priemonių Vyriausybė vis tiek nesiėmė ir į perspėjimus tinkamai nereagavo, – teigė premjeras A.Kubilius. – Laiku nepradėjus gydytis, vėliau pasveikti visada yra sunkiau ir reikalauja daugiau jėgų. Toks buvusios valdžios neveiklumas lieka nesuprantamas ir nepateisinamas, todėl žmonės turi teisę tai žinoti."

A.Kubiliaus teigimu, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų prasidėjusi pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, Lietuvos ūkio perkaitimo priežastys kaupėsi jau nuo 2006 m. Nepriklausomi tarptautiniai ir vietos ekspertai ne kartą įspėjo apie staigaus ekonominės veiklos sulėtėjimo riziką ir padarinius, Finansų ministerijos specialistai siūlė 2008 m. suplanuoti ir siekti 4 proc. BVP valdžios sektoriaus pertekliaus, tačiau šalies finansų ir ūkio politika nebuvo keičiama.

G.Kirkilas ekspertais netiki

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas nemano, kad neklausydama tuomečių finansų ekspertų įspėjimų, jo vadovaujama Vyriausybė elgėsi neteisingai.

"Tai buvo Finansų ministerijos nuomonė, tačiau politikai priima sprendimus, o ne ekspertai. Finansų ministerijos ekspertai visada suinteresuoti, kad būtų surenkamas biudžetas ir kad jiems būtų lengviau dirbti. Mūsų politinis sprendimas buvo kitas – išmokėti atlyginimus mokytojams, sveikatos apsaugos darbuotojams, skirti kitokias socialines išmokas. Esu tikras, kad mūsų sprendimas buvo teisingas", – vakar dienraščiui sakė G.Kirkilas.

Paklaustas, ar nemano, kad ekonominio klestėjimo laikotarpiu reikėjo atsižvelgti į ekspertų įspėjimus, G.Kirkilas sakė: "Į ekspertų nuomones visada reikia atsižvelgti. Ekspertų nuomonių yra daugybė. Vieni ekspertai – kaip Finansų ministerijos ekspertai arba bankininkai – visada teikia tokias nuomones, kokios naudingos jiems. Kiti ekspertai sako, kad ekonominio augimo sąlygomis žmonės turi pajusti ekonominio augimo naudą."

Premjerą kaltina propaganda

Ekspremjeras pridūrė, kad socialdemokratams esant valdžioje patys konservatoriai ragino išlaidauti, o dabar ministras pirmininkas A.Kubilius neva užsiiima propaganda.

"Konservatoriai patys kurstė įvairias mokytojų, švietimo darbuotojų demonstracijas, kad būtų didinamos biudžeto išlaidos. O jei prisiminsime 2007 m. pabaigoje vykusią 2008 m. biudžeto formavimo istoriją, tai pastebėsime, kas daugiausia pasiūlė įvairių biudžeto išlaidų – tai buvo konservatoriai ir liberalai", – gynėsi G.Kirkilas.

Grėsmingos pažymos

2007 m. spalio 16 d. pažyma

"...2008 m. galimos tarptautinės finansų krizės pasekmėms išvengti reikalingas biudžetas, kuris 8 proc. nominalaus BVP augimo sąlygomis užtikrintų 4 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklių. Tokios fiskalinės užduoties planavimas leistų tikėtis tarptautinių institucijų palaikymo ir pagalbos, todėl leistų sumažinti riziką, kad 2008 m. tektų skubiai skolintis užsienio valiutų nepalankiomis sąlygomis tam, kad būtų ištaikyti pakankami užsienio valiutos rezervai ir užtikrintas ūkio augimui būtinas likvidumas..."

2007 m. lapkričio 10 d. pažyma

"...Kadangi susiformavusios problemos šiuo metu nėra akivaizdžios, privatus verslas, namų ūkiai ir valdžios sektorius yra nepasiruošę rizikai, kad ekonomikos ciklas gali pasikeisti staiga ir labiau nei 1995–1996 arba 1999–2000 m., yra pasikliaunama pastarųjų metų ekonominiais pasiekimais ir neatsižvelgiama, kad jų pagrindas yra netvarus paskolų iš vietos bankų ir užsienio skolos prieaugio spartėjimas..."

"...Ilgalaikį ūkio augimo susilpnėjimą gali sukelti darbo jėgos emigracijos banga, ieškanti didesnio darbo užmokesčio, reikalingo grąžinti kreditą, kuris buvo pasiimtas klaidingai įvertinus Lietuvos ūkio trumpalaikes perspektyvas. Visos grėsmės yra susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Spekuliacijos nekilnojamuoju turtu ne tik kaitina ūkio paklausą, bet ir silpnina gamybinį potencialą..."