Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį susitinkantis su opozicijos atstovais tartis dėl kitų metų biudžeto, aiškina, kad iš jų siūlymų galėtų pritarti tik „atskiriems epizodams“.

Jis teigia, kad kitu atveju „labai ryškiai didėtų deficitas“, dėl to taptų sunkiau skolintis tarptautinėse finansų rinkose, o nesugebėjus pasiskolinti užstrigtų algų ir pensijų mokėjimas.

„Tikiuosi, kad deficitas bent jau išliks toks, koks yra. Toks deficitas yra didelis ir būtų nedovanotina jį dar didinti“, - ketvirtadienį Žinių radijui teigė A. Kubilius.

Anot jo, kiekviename iš opozicinių partijų pasiūlymų yra „atskirų epizodų“, kuriuos „verta svarstyti“, tačiau „dominuojančių nuostatų įgyvendinimas sukeltų labai labai didelę problemą“.

A. Kubilius teigė, kad įgyvendinus, pavyzdžiui, „Vienos Lietuvos“ ir Gedimino Vagnoriaus surikiuotus pasiūlymus biudžeto deficitas didėtų 3 mlrd. litų.

„Patys siūlymai turi esminių vidaus prieštaravimų: mažinti mokesčius, nemažinti išlaidų ir kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), tačiau pats TVF nurodytų didinti mokesčius ir mažinti išlaidas“, - kalbėjo A. Kubilius.

Savo alternatyvias programas kitų metų biudžetą sudariusiems valdantiesiems taip pat yra pateikę socialdemokratai, Darbo partija. Pasiūlymų žada ir „Tvarka ir teisingumas“.

Tačiau A. Kubilius komentuoja, kad išauginus biudžeto deficitą, kris pasitikėjimas Lietuvos galimybėmis ir bus sunku pasiskolinti šiuo metu pasitikėjimą atgaunančiose tarptautinėse finansų rinkose.

„O tokį deficitą galima dengti tik iš skolintų lėšų“, - teigė jis.

Premjero teigimu, jei susiklostytų tokia situacija, valstybės sektoriuje imtų vėluoti algos, sutriktų pensijų mokėjimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra nurodžiusi, kad valdančiųjų parengtame biudžeto projekte dar yra kur taupyti.

Kitais metais valstybės biudžete numatomas 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio deficitas, kuris sudarytų beveik 5,6 mlrd. litų, tuo metu bendras fiskalinis deficitas siektų 9,5 proc.