Aiškėja dvi galimos versijos, kodėl Pabradės poligone žuvo belgų karys

22 metų amžiaus karį Danfo Van Veldeną bendražygiai ir vadai iš Belgijos prisimena su didžiausia šiluma. Apie jį išsamų straipsnį po nelaimės publikavo regiono, iš kurio jis kilęs, tinklapis „Gazeta van Antwerpen“.

„Danfo visada šypsojosi. Vargu, ar prisimenu akimirką, kai jis be šypsenos. Visose nuotraukose, kurias randu, jis švyti. Tai, kad daugiau nebepamatysime jo šypsenos dalinyje, palieka didžiulę tuštumą“, – tinklapiui „Gazeta van Antwerpen“ komentavo dalinio vadas, kapitonas Landeris Kivitas.

D. Van Veldenas buvo kilęs iš Ekereno, šiaurinio Antverpeno savivaldybės rajono Belgijos Flandrijos regione. Miestelis garsėja savo futbolo komanda. Futbolą žaidė ir D. Van Veldenas.

„Danfo buvo puikios formos, – belgų žurnalistams pasakojo jo treneris futbolo klube „Lunatics FC“ Nico Van Dyckas. – Jis buvo kupinas energijos. Jam buvo lengva žaisti visas rungtynes, jis niekada nepavargdavo. Kaip kairysis gynėjas, jis buvo išskirtinai greitas ir fiziškai stiprus. Jis visada žaidė su visišku atsidavimu.“

Vargu, ar prisimenu akimirką, kai jis be šypsenos.

Nuo sodininkystės – į karybą

Kaip pasakoja „Gazeta van Antwerpen“, pradžioje jaunuolis mokėsi sodininkystės, tačiau paskui pasuko į karybą.

Būdamas devyniolikos jis pradėjo karinius mokymus, kuriuos sėkmingai baigė. Vėliau pradėjo veiklą artilerijos batalione Braschate, kur mokėsi dirbti su minosvaidžiais.

Nors, atrodytų, niekaip nesusiję su jo tikruoju vardu ir pavarde, bet kareivinėse jis buvo vadinamas Marku.

„Nežinau, ar už to slypi koks nors konkretus pasakojimas, – belgų žurnalistams sakė kapitonas L. Kivitas. – Būryje buvo keli artileristai, kurių pavardės buvo panašios į Van Der Veldeno. Vieną dieną būrio vadas nusprendė jį pavadinti Marku, ir šis vardas prigijo. Nuo tada visi čia jį taip ir vadino.“

„Markas buvo ištikimas, pagarbus ir visada mandagus, – tęsė jo vadas. – Jis buvo profesionalus ir nepaprastai gerai išmanė įrangą, su kuria dirbo.“

Pats pasiprašė į misiją Lietuvoje

Anot jo vadų, būtent žinios ir atsidavimas tarnybai jį išskyrė iš tarnybos draugų. Jis pats kreipėsi į vadovybę dėl galimybės dalyvauti užsienio misijoje Lietuvoje, kur prisidėtų prie NATO rytinės sienos saugumo karo Ukrainoje akivaizdoje.

„Prieš tokią užduotį reikia ištisų mėnesių intensyvaus pasiruošimo“, – aiškino kapitonas L. Kivitas.

„Gazeta van Antwerpen“ aiškino, kad su minosvaidžiu dirba penkių karių komanda, vadinama dalinio įgula.

„Šie kareiviai turi besąlygiškai pasitikėti vienas kitu. Markas buvo minosvaidžio užtaisytojas, asmuo, kuris iš viršaus įstumią granatą į vamzdį“, – belgų žurnalistams pasakojo L. Kivitas.

Nelaimingas nutikimas

Kas tiksliai nutiko per penktadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykusias kovinio šaudymo su minosvaidžiais pratybas, kol kas neaišku. Oficialios informacijos gauti sunku.

„Belgijos kario mirties aplinkybių tyrimą vykdo Vilniaus apygardos prokuratūra kartu su Belgijos atsakingomis institucijomis, tad pateikti daugiau informacijos negalime“, – į užklausą atsakė Lietuvos kariuomenė.

Šiek tiek daugiau interviu „Delfi“ papasakojo kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras.

„Dabar vyksta tyrimas, nenorėčiau labai plėstis, nes tai yra vis tiek užsienio šalies pilietis, karys. (…) Norint atskleisti detales, reikėtų gauti jų sutikimą. Svarstymai ir tyrimas vyksta minimum dviem kryptim: ar tai buvo procedūrinis pažeidimas, ar tai buvo techninis kažkoks gedimas, pažeidimas, galbūt pats sprogmuo, kuris ir sukėlė tą nelaimingą įvykį – ar jis buvo kokybiškas“, – teigė R. Vaikšnoras.

Kariuomenės vadas sakė, kad ieškoti atsakymų į šiuos klausimus turėtų ekspertai.

„Visuomenei (…) galiu pasakyti, kad tai nutiko kovinio šaudymo iš 120 mm minosvaidžiu pratybų metu Pabradės poligone. Tas įvykis įvyko būtent šaudymo koviniais šoviniais metu. Šitoje vietoje ir sustočiau, o kai baigsis tyrimas, visuomenei bus pateikta daugiau informacijos“, – teigė R. Vaikšnoras.

Kariuomenės vadas patikino, kad, kaip ir visais atvejais, kai nutinka incidentai, bus dar kartą peržiūrėtos procedūros, pasidarytos išvados.

„Aišku, mes tokios ginkluotės neturime, kurią turėjo Belgijos kariuomenė, mūsų arsenaluose yra šiek tiek kitokia, bet rizikos, kad gali kažkas labai panašaus atsitikti, be abejo, yra. Tai mes irgi peržiūrime, ar mes viską gerai darome“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Ekspertas: tokių nelaimių yra buvę ir anksčiau

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis prisiminė, kad tokių incidentų, per kuriuos, šaudant minosvaidžiais, žuvo žmonės, tiesa, ne Lietuvoje, yra pasitaikę ir anksčiau. Jam labiausiai įsiminę atvejai buvo Danijoje.

„Paprastai, vykstant koviniam šaudymui, yra saugos instruktoriai, kurie prižiūri visą šaudymą, kad būtų laikomasi saugos reikalavimų. Ir patys kariai yra apmokyti laikytis saugos reikalavimų, tačiau ne visada viskas priklauso nuo pačių karių“, – teigė D. Antanaitis.

Ekspertas aiškino, kad problema gali būti ir dėl paties minosvaidžio (neatlaikius slėgio, gali sprogti vamzdis), ir dėl sprogmens (kai dėl defektuoto sprogmens skrydžio metu suveikia sprogdiklis, ir sprogmuo sprogsta).

„Šiuo atveju tyrimas atsakys, kas ten buvo. Tačiau dėl nekokybiškų šaudmenų ir dėl nekokybiškų minosvaidžių ir praeityje yra buvę tokių dramatiškų įvykių“, – sakė D. Antanaitis.

Ekspertas: išvados bus rašomos krauju

120 mm kalibras minosvaidžiams yra standartinis NATO. Karybos ekspertas aiškino, kad apskritai minosvaidžiai būna dviejų tipų – graižtviniai ir lygiavamzdžiai.

„Nežinau, kokio tipo minosvaidį naudojo belgai. Taip pat nežinau, kokias minas jie naudojo. Danijoje dramatiški įvykiai buvo susiję su kitos šalies gamintojų minosvaidžiais. Tiesiog tokių dalykų pasitaiko“, – sakė D. Antanaitis.

Pasak eksperto, ypač pavojinga, jeigu naudojamos ginklų sistemos, kurios yra nesertifikuotos.

„Pavyzdžiui, kada greitai norima nupirkti kažką naujo, kas yra nesertifikuota. (…) Sertifikavimas reiškia, kad laboratorijoje yra atlikti bandymai ir patikrinta gamybos linija, kad viskas atliekama vienodai, kokybiškai, ir šaudmuo atitinka visus reikalavimus, tokius kaip vibracijos, atmosferos, ultravioleto ir kitų. Kol nėra atliktos sertifikacijos, paprastai normaliose kariuomenėse jokia ginklų sistema ir įranga nėra perkama“, – teigė D. Antanaitis.

Ekspertas neabejoja, kad po šios nelaimės bus pasidarytos išvados ir papildytos procedūros.

„Paprastai visi pokyčiai rašomi krauju. (…) Jeigu tai bus kaltas šaudmuo arba pats minosvaidis, tai be jokios abejonės bus kreiptasi ir į gamintojus. Pamokos bus išmoktos, ir į tai bus atsižvelgta“, – kalbėjo D. Antanaitis.

Lietuva atsisveikino su žuvusiu kariu

Lietuva jautriai atsisveikino su žuvusiu belgų kariu. Pagarbą žuvusiam kariui atidavė šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.

Atsisveikinti su žuvusiu belgų kariu taip pat atvyko Vokietijos brigados Lietuvoje vadas, brigados generolas Christophas Huberis, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas.

NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje tarnavęs Belgijos karys žuvo praėjusią savaitę, kai buvo sunkiai sužeistas per kovinio šaudymo su minosvaidžiais pratybas Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Belgijos kariai nuo 2017 m. reguliariai dislokuojami Lietuvoje kaip NATO daugianacionalinės kovinės grupės dalis.

Atsisveikinimo ceremonija su Lietuvoje žuvusiu Belgijos kariu

Šiame straipsnyje:

Pabradės poligonas

Belgijos karys

žuvo

Danfo Van Veldenas

Naujausi komentarai

Algirdas

Nesuprantu , kodėl žurnalistai uždavinėja tokius ''bukus '' klausimus , lyg tai nesuprastų , kad nebus atsakyta, bet kaip sakoma ''ieško durnių'', arba net susidaro įspūdis , kad žurnalistas galimai yra priešiškos šalies agentas , o tokių yra .