„Margaritos Drobiazko atžvilgiu teisminis ginčas dar nesibaigė. Dabar byla grįš į administracinį teismą“, – po KT nutarimo ketvirtadienį BNS sakė ji.

„Kadangi turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Pilietybės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, dabar administraciniam teismui liks atsakyti į klausimą, ar tinkamai buvo pritaikytas tas Pilietybės įstatymas“, – tvirtino gynėja.

Pasak S. Ponelienės, administracinis teismas turės įvertinti, „ar M. Drobiazko veiksmai, šiuo atveju jos šokiai ant ledo, gali būti prilyginti viešam Rusijos Federacijos palaikymui ir ar tokiais veiksmais kilo kokios nors grėsmės Lietuvos interesams“.

„Norėčiau tik priminti, kad Valstybės saugumo departamentas yra aiškiai konstatavęs, jog Lietuvos saugumui jokios grėsmės nebuvo padaryta“, – teigė advokatė.

Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Remdamasis šia įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.

Atimti pilietybę iš M. Drobiazko šalies vadovui rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Nurodyta, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra įvedusios sankcijas.

M. Drobiazko prezidento dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui, o šis savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti minėtų Pilietybės įstatymo pataisų konstitucingumą.

KT ketvirtadienį konstatavo, kad Pilietybės įstatymo nuostatomis sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.

Kadangi prezidento dekretas įsigaliojo nuo jo priėmimo, M. Drobiazko neturi šiuo metu Lietuvos pilietybės.

S. Ponelienė neatmetė, pralaimėjus bylą administraciniuose teismuose, M. Drobiazko interesus ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

„Jeigu pralaimėsime ir pirmą, ir antrą instanciją, manau, kad svarstysime visus variantus. Neatmestina tokia galimybė“, – BNS sakė ji.

Lietuvos pilietybė M. Drobiazko išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. Sportininkė su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Autorė Jūratė Skėrytė