„Mes turėtume aptarti koalicinėje taryboje ir vertinti, kaip suprantame tai, kas yra parašyta, ne žodžiu sutarta, bet jau parašyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.

„Parašyta labai aiškiai ir, aš manau, tai neatitinka mūsų sutarties nuostatų, kas šiuo metu vyksta ir kas yra kalbama apie šalies nacionalinį saugumą, gynybą, krašto apsaugos sistemos stiprinimą“, – teigė jis.

S. Skvernelio teigimu, susitikimuose su rinkėjais, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą Gitaną Nausėdą, R. Žemaitaitis skleidžia dezinformaciją.

„Tai yra toliau tęsiama dezinformacijos kampanija, siekiant diskredituoti Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo šalies gynybą“, – sakė Seimo pirmininkas.

Anot jo, į R. Žemaitaičio pasisakymus turėtų reaguoti ir „kitos institucijos“.

„Yra skleidžiama dezinformacija, kuri atitinka tą situaciją ar tą leksiką, kurią daugelyje valstybių naudoja ta pati Rusija, toje pačioje Ukrainoje tas pats buvo ir dabar yra, bandant sumenkinti Ukrainos valstybę, valdžios institucijas, kirsti per pasitikėjimą valstybe, žiniasklaida“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tai yra toliau tęsiama dezinformacijos kampanija, siekiant diskredituoti Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo šalies gynybą.

Jis teigė, kad iš didžiųjų koalicijos partnerių – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – laukiama, kada bus sukviesta koalicinė taryba.

„Kalbėsimės tiesiog, kaip ta koalicijos sutartis yra vykdoma, kur vienas iš prioritetų yra, pirmas prioritetas sutartyje yra parašytas labai aiškus – tolesnis mūsų šalies nepriklausomybės, gynybos stiprinimas ir parama Ukrainai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo pirmininko teigimu, pirmiausia norima R. Žemaitaičio klausimą aptarti „uždarame politiniame susitikime tarp trijų koalicijos partnerių“ ir tada būtų galima daryti išvadas.

Anot S. Skvernelio, jo vadovaujamoje Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ vyksta diskusija, ką reikėtų daryti dėl R. Žemaitaičio.

„Suvažiavimo metu vienokia ar kitokia forma politinės bendruomenės pozicijos bus įvertintos“, – teigė demokratų lyderis.

Pasak jo, demokratų suvažiavimas numatomas kovo 8 dieną.

R. Žemaitaitis pastaruoju metu aktyviai pasisako apie korupcines problemas Ukrainoje ir jos kariuomenėje.

Šia tema dažniau jis ėmė kalbėti Lietuvoje prasidėjus diskusijoms dėl didesnio gynybos finansavimo. Tokius siekius „aušriečių“ lyderis vertina skeptiškai. Dėl to prieš kelias savaites sulaukė ir Seimo pirmininko S. Skvernelio raginimo apsilankyti Ukrainoje, kad įsitikintų tokio finansavimo poreikiu.

Vis dėlto R. Žemaitaitis BNS šią savaitę pakartojo neketinantis to daryti, nebent pasimokyti iš šios šalies pareigūnų korupcijos.

Valstybės gynimo taryba sausį nusprendė artimiausiais metais krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ambasadorius sako, kad R. Žemaitaičio komentarai apie korupciją Ukrainoje yra ne laiku

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio komentarai apie korupciją kariaujančioje šalyje yra ne laiku.

„Manome, kad dabar netinkamas metas tokio pobūdžio komentarams. Ukraina nuolat daro pažangą visomis kryptimis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė diplomatas.

R. Žemaitaitis pastaruoju metu aktyviai pasisako apie korupcines problemas Ukrainoje ir jos kariuomenėje.

P. Bešta teigė šios situacijos šiandien su Seimo pirmininku išsamiai neaptaręs. Paklaustas apie Ukrainos politikų reakciją, diplomatas teigė, jog apie tai kol kas tik diskutuojama.

„Vyksta diskusijos, tačiau matysime, kaip į tai reaguoti ateityje“, – sakė ambasadorius.

Anot P. Beštos, Ukraina tiek prieš karą, tiek jo metu turi pajėgumų vykdyti reformas, kuriomis artėjama prie europinių standartų, šalis taip pat siekia kovoti su korupcija.

„Nepaisant to, kad turime dėti pastangas mūšio lauke, mes toliau eisime šiuo keliu ir esu tikras, kad metai po metų Ukraina rodys pažangą, ypač Europos integracijos fronte, – teigė Ukrainos ambasadorius. – Mes parodysime teigiamą rezultatą, o tai reikš, kad Ukraina yra nuolat reformuojama.“

Praėjusį birželį Europos Sąjunga (ES) oficialiai pradėjo stojimo į bloką derybų procesą su Ukraina. Paraišką stoti į ES šalis pateikė iškart po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją.