Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina šį pasiūlymą.

Dalis LVŽS frakcijos narių parengė Seimo statuto pataisas, turinčias įteisinti tokį darinį.

LVŽS yra sukūrusi šešėlinį Ministrų kabinetą, nuolat rengia jo posėdžius, teikia įvairius siūlymus ir komentarus, tačiau joks teisės aktas tokio darinio nenumato.

Pagal „valstiečių“ siūlymą, Seimo statute būtų numatyta, kad didžiausia opozicinė frakcija Seime gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus.

Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Šešėlinės Vyriausybės siūlymai būtų rekomendaciniai, tačiau valstybės institucijos juos privalėtų svarstyti ir atsakyti raštu.

Anot projekto, Seimo narys, kuris yra šešėlinės Vyriausybės narys, taip pat turėtų teisę pasisakyti šešėlinės Vyriausybės vardu tuomet, kai Seimo posėdyje svarstoma Vyriausybės programa, jos metinė ataskaita, įgytų galimybę pirmenybės tvarka klausti per Vyriausybės valandą bei valstybės institucijų vadovams atsakant į Seimo narių klausimus Seimo posėdyje.

„Dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuota Vyriausybe bei valstybės institucijomis“, – projekto aiškinamajame rašte nurodo „valstiečiai“.

Jų teigimu, įteisinus šešėlinę Vyriausybė būtų sustiprintos opozicijos galimybės „vykdyti parlamentinę kontrolę bei konstruktyviai dirbti atstovaujant rinkėjus“.

„Papildomi instrumentai, kuriuos priėmus pataisas įgytų opozicija, šešėlinė Vyriausybė, stiprintų parlamentą ir valdančiųjų bei opozicijos dialogą darytų konstruktyvesniu. Kartu būtų plėtojamos parlamentinės demokratijos tradicijos – įsijungtume į Vakarų demokratinių valstybių ratą, kuriose šešėlinės Vyriausybės veikla yra oficialiai pripažįstama ir vertinama“, – sakė LVŽS šešėlinės Vyriausybės vicepremjeras Aurelijus Veryga.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šešėlinė vyriausybė yra labiau tradicija, nei įstatymais kaip nors reglamentuotas institutas.

„Tai toks pono R. Karbauskio noras sureglamentuoti viską“, – šią savaitę Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

„Šešėlinė vyriausybė yra toks įrankis, kuris naudojamas opozicijos, bet tose senosiose demokratijose tai yra dažniausiai tradicija paremtas įrankis ir jo neįrašo į įstatymą, jo nereglamentuoja. Manau, kad tam poreikio nėra. Jei Valstiečių ir žaliųjų frakcijai atrodo, kad jų šešėlinei vyriausybei per mažai dėmesio, tai galbūt daugiau jų, o ne viso Seimo problema“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Minėtos statuto pataisos parengtos po viešo „valstiečių“ premjero, LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio ir Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės susikirtimo.

Po R. Karbauskio priekaištų, kad nei premjerė, nei Vyriausybė nereaguoja į opozicijos  siūlymus, raginimus, pastabas dėl pandemijos stabdymo, migrantų krizės sprendimo, mokesčių keitimo, I. Šimonytė išplatino viešą laišką, kad R. Karbauskis reikalauja išskirtinio dėmesio ir sąlygų „savo susikurtam dariniui, kurį vadina šešėline Vyriausybe, nors tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Seimo Statuto“.

„Nors pasaulio parlamentarizmo tradicijose šešėlinės opozicinės vyriausybės yra puiki priemonė demokratijai stiprinti, Jūsų veikla, švelniai tariant, tos tradicijos nelabai atitinka. Tokie formatai paprastai veikia parlamentų ribose, kur veikiančiam ministrui pirmininkui oponuoja didžiausios opozicinės politinės grupės lyderis, pateikdamas alternatyvius sprendimų projektus ar klausimus. Jūs savo noru atsisakėte Seimo nario mandato ir Jūsų įsitikinimas, kad toks Statute nenumatytas darinys, kaip Jūsų pasiskelbta už Seimo ribų veikianti bendraminčių grupė, turi kokias nors ypatingas teises neatitinka jokių demokratinės atskaitomybės principų“, – rašė I. Šimonytė.