Už sunkų nusikaltimą grotų išvengti nepavyks?

Baudžiamojo kodekso pataisą siūlantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad dabartinė praktika, kai už sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys gali išvengti realaus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, iškreipia teisingumą.

Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims teismas paskirtos bausmės vykdymą galima atidėti nuo vienų iki trejų metų. Ši nuostata netaikoma padarius labai sunkius nusikaltimus.

V. Bakas siūlo tokią Baudžiamojo kodekso nuostatą koreguoti, kad lygtinai paleidžiami galėtų būti tik iki ketverių metų nelaisvės už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus gavę asmenys, o padarę sunkiais apibrėžiamus nusikaltimus bausmės atidėjimo tikėtis negalėtų.

Tokioms pataisoms šią savaitę po pateikimo pritarė 71 Seimo narys, prieš buvo keturi, susilaikė 19 parlamentarų. Jas toliau svarstys Seimo komitetai.

„Šiandien, deja, mes, mažindami nuteistųjų skaičių, pasirinkome kitą kraštutinumą – nuo 2015 metų atsitiko taip, kad žmonės, kurie padaro sunkiausius, pavojingiausius nusikaltimus, lieka nenubausti, pavyzdžiui, tokius nusikaltimus kaip apiplėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, didelės vertės turto vagystė, seksualinis prievartavimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas, kitaip tariant, mūsų valstybė porą metų yra viena saugiausių nusikaltėliams“, – pristatydamas pataisą sakė V. Bakas.

Jeigu norime, kad žmonės nenusikalstų, nedarytų sunkių nusikaltimų, ką nors reikia daryti su auklėjimu, su prevencija.

Jo siūlomą nuostatą yra sukritikavęs kriminologas Gintautas Sakalauskas, sakydamas, kad tai būtų žingsnis atgal link sovietmečio tradicijų, o kuo daugiau laiko žmogus praleidžia kalėjime, tuo sunkiau jį po to grąžinti į visuomenę. Jis taip pat pažymi, kad bausmės atidėjimas už sunkų nusikaltimą įteisintas palyginti neseniai, 2015 metais, tad reikia daugiau laiko įvertinti, ar toks reguliavimas pasiteisina.

„Aš sulaukiau kritikos iš teisininkų bendruomenės už tai, kad mes štai didinsime nuteistųjų skaičių, bet, mano galva, nuteistųjų skaičiaus didėjimas problema yra ne klausimas, ar reikia bausti, nes negalime priešpriešinti nebaudžiamumo ir nuteistųjų skaičiaus. Jeigu norime, kad žmonės nenusikalstų, nedarytų sunkių nusikaltimų, ką nors reikia daryti su auklėjimu, su prevencija, bet negalima pasakyti, kad jeigu mes atleisime nuo bausmių pavojingiausius žmones, nes būsime saugesni“, – į teisininkų kritiką atsakė V.Bakas.

Prieš pataisas pasisakė buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis, pažymėdamas, kad Lietuvos Baudžiamasis kodeksas „yra vienas iš griežčiausių Europos Sąjungoje“. V. Bako pataisas jis teigė rodant nepasitikėjimą teismais, nes sprendimą – taikyti realią laisvės atėmimo bausmę ar ją atidėti – įvertinęs visas aplinkybes priima teismas.

„Teismui leidžiama apsispręsti, ar nusikaltęs žmogus būtinai turi sėdėti pataisos namuose ar kalėjime ir būti išlaikomas valstybės, ar jis gali dirbti ir savo kaltę išpirkti kitais būdais. Tai tam tikra ir moralinė nuostata, ne tik baudžiamosios teisės nuostata. Šios pataisos yra nepasitikėjimas teismais, tai yra privalomumas būtinai atlikti bausmę izoliuotai. Dažnai užtenka to, kad buvo žmogus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tai dėmė jo biografijai visam gyvenimui“, – kalbėjo J. Bernatonis.

Pirmos instancijos teismų duomenimis, asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, skaičius didėja: 2014 metais tokių asmenų buvo 1 tūkst. 278, 2015 metais – 1 tūkst. 375, 2016 metais – 1 tūkst. 473.

Tuo tarpu iš 3 tūkst. probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų 2015 metais 115 buvo nuteisti už priežiūros laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas, iš viso šiuo metu 221 asmeniui pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Tarptautinio įkalinimo studijų centro duomenimis, Lietuva pagal santykinį kalinių skaičių Europoje pernai užėmė ketvirtą vietą.