Ant institucijų – Ukrainos vėliavos: ar tai nesumažins Lietuvos simbolių reikšmės?

„Manau, kad ukrainiečiai gina mūsų laisvę. Kurį laiką aš turėjau dvi vėliavas iškeltas – lietuvišką aukščiau, ukrainiečių – žemiau. Bet paskui perskaičiau vėliavos reglamentą, kad taip nedera daryti“, – teigė K. Masiulis.

Iki šiol tokias vėliavas savo nuožiūra galėjo kelti tik gyventojai ir privatūs verslai. Seimo narys Žygimantas Pavilionis siūlo, kad ant Lietuvos institucijų pastatų galėtų nuolat plevėsuoti Europos Sąjungos ir NATO vėliavos, reglamentuoti, kada ir kaip galima kelti Ukrainos vėliavą.

„Jokiu būdu tai nepakeičia mūsų nacionalinių simbolių, bet tai tiesiog parodo solidarumą, tą už jūsų ir mūsų laisvę“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų vėliavos prie valstybės ar savivaldybių institucijų keliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių proga. Todėl, pasak Ž. Pavilionio, jo siūlymas svarbus Rusijai užpuolus Ukrainą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikrai, manau, kad Kremlius bandys pakelti įvairius klausimus, atakuoti tuos simbolius, kurie bus susiję su dvidešimtmečiais, bandydamas pasakyt, kad tai buvo nesėkmė – ir Europos Sąjungos, ir NATO narystė“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

K. Masiulis siūlo įtraukti ir dar vieną vėliavą.

„Būtų gerai, kad ir Vyčio vėliava irgi turėtų pakankamai didelę svarbą ir prie pagrindinių institucijų būtų. Prie Prezidentūros ji visada yra, nes tai yra prezidento vėliava. Bet šiaip Vyčio vėliavą žmonės mėgsta“, – pasiūlymą išsakė K. Masiulis.

Pasak Lietuvos heraldikos komisijos, siūlomi sprendimai nesumažins Lietuvos simbolių reikšmės.

„Minimi sprendimai iš esmės nekeičia Lietuvos simbolių reikšmės, nes nesiekia jų pakeisti kitais simboliais. Minimos vėliavos būtų keliamos tik kartu su Lietuvos valstybės vėliavomis. Lietuvos tapimas Europos Sąjungos ir NATO nare yra vienas svarbiausių šalies pasiekimų jos valstybingumo istorijoje. Dėl to suprantamas noras šį faktą atspindinčias vėliavas matyti iškeltas dažniau. Ukrainos ar kitų demokratinių šalių, patiriančių karinę agresiją, vėliavos kėlimas greta Lietuvos vėliavos – moralinis palaikymas žiaurius karo veiksmus patiriančiai valstybei ir jos piliečiams“, – skelbė Lietuvos heraldikos komisija.

Visgi gyventojų nuomonės skirtingos.

„Šventes reikia švęsti. Tai gali būti koncertas ar kažkoks pažymėjimas. O vėliavomis ar mes tai išreikšim? Manau, kad nelabai. Ten, kurios turi būti, tegul būna, o papildomai turbūt nelabai reikalinga“, – sakė pakalbinta moteris.

„Na, puošmenos visokios, pagarbos ženklai, niekada nebūna jų per daug“, – savo nuomonę išreiškė kita praeivė.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje projektui pritarta bendru nutarimu. Šiems siūlymams dar turės pritarti ir Seimas.