Tiesioginių merų rinkimų gali nelikti: beda pirštu – tai naudinga konservatoriams

  • Teksto dydis:

Tiesioginių merų rinkimų Lietuvoje gali nebelikti. LNK žiniomis, pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbs, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

2019 metų savivaldos rinkimų naktis – kas dar ketverius metus vadovaus Viliui, rinkėjai rinkosi tarp dviejų buvusių merų – Artūro Zuoko ir Remigijaus Šimašiaus. Sėkmė šypsojosi R. Šimašiui. Jis meru tapo antrą kartą iš eilės. Tačiau nuspręsti, kas šeimininkaus miestui ar rajonui, rinkėjui greičiausiai daugiau nebegalės. LNK šaltinių žiniomis, pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbs, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad gyventojai savivaldos rinkimuose patys išsirinkti merų nebegalės. Žmonės galės balsuoti tik už politines partijas, kurios pačios nuspręs, kas taps meru.

LNK žinių kalbinti merai įsitikinę, kad toks KT sprendimas sumažins gyventojų norą dalyvauti savivaldos rinkimuose. Mat visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis ir taip yra labai žemas.

„Žmonėms nepatinka rinkti katę maišę, (balsuoti – red. p.) už kažkokį sambūrį, partiją, jėgą. Jie nori žinoti, kas jų meras bus. Žinot, ne kaip į konklavą Vatikane susirinko kardinolai ir renka popiežių. Žmonės nori patys išsirinkti savo lyderį ir jei ši galimybė bus panaikinta, tai ko ten eiti, gi jie patys išsirinks“, – LNK žinioms sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Kai kurie merai įsitikinę, kad tiesioginių mero rinkimų panaikinimas tik sumažins demokratiją šalyje. „Sunku būtų tikėtis žmonių noro savivaldoje tvarkytis taip, kaip jie nori, kai jais nepasitikima. Tai, be jokios abejonės, šiandienos demokratijoje mes turėtume turėti kuo daugiau asmenybių, politinių pareigybių, kurias tiesiogiai renka žmonės. Tos politinės pareigybės privalo žiūrėti žmonės į akis ir atsiskaityti jiems“, – tvirtino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Kai kurioms partijoms yra labai naudinga, kad kuo mažiau žmonių eitų ir eitų tik tie, kurie balsuoja už konkrečią partiją. Tai manau, čia pirštais badyti nereikia, visi suprantame, kam tai yra naudinga.

Norėdami sužinoti, ar tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, prieš dvejus metus į KT kreipėsi 46 Seimo nariai. Dauguma jų – konservatoriai. Parašą po kreipimosi tekstu suraitė ir dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. „Pasirašiau kaip Seimo narė dėl to, kad toks kreipimasis turi pagrindo ir tiek“, – LNK žinioms sakė ministrė pirmininkė. Parašą padėjo ir dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Tiesa, ji sako palaikanti tiesioginius mero rinkimus, o parašą po kreipimosi tekstu padėjo tam, kad būtų aišku, prieštarauja tiesioginiai mero rinkimai Konstitucijai ar ne. „Tai, kad visuomenėje tiesiogiai rinkti merai sulaukia didesnio palaikymo, aktyvesnio rinkėjų dalyvavimo, vertindama šiuos argumentus pati pasisakau už tai, kaip yra dabar, už dabartinę tvarką – tiesioginius merų rinkimus“, – sakė liberalė V. Čmilytė–Nielsen.

Pareiškėjų atstovas, konservatorius Andrius Kupčinskas 2015 metų tiesioginiuose Kauno miesto mero rinkimuose triuškinančiai pralaimėjęs dabartiniam miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui. A. Kupčinskas surinko daugiau kaip trečdalį rinkėjų balsų, o V. Matijošaitis – du trečdalius. Tiesa, 2011 metais, kai merus rinkdavo pačios partijos, A. Kupčinskas galvojo kitaip – pats Seimui siūlė įteisinti tiesioginius mero rinkimus.

Kai kurie LNK žinių kalbinti merai įsitikinę, kad netiesioginiai merų rinkimai ir yra palankiausi konservatoriams. „Tai yra naudinga konservatoriams, jiems netinka ta situacija, kuri yra, todėl jie ir kelia šitą klausimą. Mano nuomone, žmonės bus labai stipriai pažeminti. Todėl, kad būtent žmonės eina savo rajono merą rinkti tiesiogiai. Ir jie balsuoja už tą žmogų, kuriuo tiki. Dabar iš jų šita valia ir šitas sprendimas atimamas“, – LNK sakė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Ar spjaus žmonėms į veidą politikai, mes pamatysime netrukus, birželio mėnesį.

O štai Druskininkų meras Ričardas Malinauskas neabejoja – panaikinus tiesioginius mero rinkimus sumažėtų rinkimų aktyvumas. O tai konservatoriams esą labai palanku. „Kai kurioms partijoms yra labai naudinga, kad kuo mažiau žmonių eitų ir eitų tik tie, kurie balsuoja už konkrečią partiją. Tai manau, čia pirštais badyti nereikia, visi suprantame, kam tai yra naudinga. Vien paimkime, kiek metų turėjo per intrigas ir visokius kitokius dalykus. Susiorganizuodavo tarybos narių rinkimus ir kiek merų prarado, kada žmonės tiesiogiai rinko“, – LNK žinioms sakė R. Malinauskas.

Tiesa, kai kurie merai neabejoja, kad dar šioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarai į KT kreipsis su pataisomis dėl merų, kurių klausymai prasidės dar vasaros pradžioje. „Ar spjaus žmonėms į veidą politikai, mes pamatysime netrukus, birželio mėnesį“, – teigė Joniškio rajono meras V. Gailius. Konservatoriai pertvarkos nori ir Seimo rinkimuose. Pagal valdančiųjų planą, kuo daugiau parlamentarų būtų renkama pagal sąrašus – tai yra daugiamandatėse apygardose. O vienmandatėse apygardose, kai yra balsuojama už konkretų Seimo narį, parlamentarų būtų renkama mažiau.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
na ir kas kad pakeis,per kitus rikimus valstiecius isrinks o jie atgal atkeis

visko gali būti

visko gali būti portretas
Gali būti, kad kalbos, jog konservai bandys įvykdyti valstybės perversmą, turi pagrindo.

AŠ Manau

AŠ Manau portretas
Jeigu nebalsjoji už konservatorius kaip jie laimės.Čia jau nusišnekate,kad konservaorių noras.Šoiandien jie ,o rytoj kiti.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių