T. V. Raskevičius sieks išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą

„Jaučiu didelę atsakomybę ir ją jaučiu todėl, kad Laisvės partija anksti politinės partijos veikloje patyrė išbandymą valdžia, mes politikoje veikėme pagal taisykles, prisiėmėme politinę atsakomybę, o dabar prisiėmėme politinę realybę“, – žurnalistams šeštadienį sakė T. V. Raskevičius.

„Dabar neįveikus penkių procentų barjero Seimo rinkimuose mano pagrindinė užduotis bus išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą ne tik nacionalinėje, bet ir europinėje ir savivaldos lygio politikoje“, – teigė jis.

T. V. Raskevičius sako užsibrėžęs siekį sustiprinti partiją 2027–2029 metų rinkiminiam ciklui.

„Tam padaryti reikės įsivertinti pagrindines priežastis, kaip vyko šiais metais rinkimai, kokie buvo pagrindiniai trūkumai, keistini dalykai ir nuo to ir pradėsime“, – kalbėjo naujasis partijos pirmininkas.

„Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad Laisvės partija nebuvo vien Aušrinė Armonaitė, Laisvės partija nebus vien Tomas Vytautas Raskevičius“, – pridūrė jis.

T. V. Raskevičius teigė, kad „laisviečiai“ neketina jungtis su kitomis politinėmis jėgomis.

„Prioritetas yra Laisvės partijos idėjų įgyvendinimas, šiandien aš vertinu Laisvės partijos platformą kaip tinkamiausią platformą toms idėjoms Lietuvos politikoje įgyvendinti“, – sakė jis.

„Laisviečių“ lyderis neatsakė, ar dalyvaus artimiausiuose – savivaldos – rinkimuose ir bandys siekti Vilniaus miesto mero posto.

„Dabar mano prioritetas yra efektyviai veikti kaip Laisvės partijos pirmininkui ir į šiuos klausimus atsakinėsime 2026 metais“, – teigė T. V. Raskevičius.

2023 metais jis dalyvavo sostinės mero rinkimuose, tuomet liko ketvirtas, surinkęs 9,91 proc. balsų.

T. V. Raskevičius Laisvės partijos pirmininku išrinktas šeštadienį vykstančio politinės jėgos suvažiavimo metu, jį palaikė 91 iš 117 delegatų. Vadovauti partijai taip pat siekė jos nariai Gražvyda Petrikaitė bei Vasilijus Savinas.

Naują lyderį „laisviečiai“ rinko iš posto pasitraukus ligšiolinei partijos pirmininkei A. Armonaitei, kuri pareigas paliko po nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų.

Laisvės partija pirmajame rinkimų ture neiškovojo nė vieno mandato – surinko 4,53 proc. balsų ir neperlipo 5 proc. kartelės, reikalingos norint patekti į Seimą.

Antrajame ture varžėsi trys „laisviečiai“, įskaitant ir pačią A. Armonaitę, tačiau nė vienas iš jų į parlamentą taip pat nepateko.

Per 2020 metų rinkimus Laisvės partija pelnė 11 mandatų ir drauge su liberalais bei konservatoriais suformavo valdančiąją koaliciją.