EP vadovas žada paramą Lietuvai stiprinant sienos su Baltarusija saugumą

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka naudojasi migrantais kaip politiniu spaudimu.

„Siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra Europos siena. Taigi, Lukašenkos režimas iš tikrųjų naudojasi vargšais žmonėmis, vyrais ir moterimis. Mačiau papiktinimą keliančių veiksmų, kai pareigūnai stumia žmones per sieną. Tai yra žmogiškumo klausimas, bet taip pat ir Europos Sąjungos sienos apsaugojimo klausimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė D. Sassolis.

Jis pabrėžė, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos imsis veiksmų, siekiant išlaikyti sienos saugumą.

„Matėme, kad vyrų ir moterų panaudojimas, tas stūmimas link Lietuvos yra Lukašenkos režimo organizuota veikla. Kaip sakiau, reikia turėti priemonių ir išteklių, kad galėtumėme apsaugoti Europos erdvę, taigi ir Europos Parlamentas, ir kitos institucijos imsis tų veiksmų“, – teigė EP vadovas.

D. Sassolio teigimu, „Baltarusijos ir Kremliaus iniciatyvos dažnai būna neprognozuojamos“, tad Europa turi būti pasirengusi „ir toliau laukti migracijos naudojimo kaip hibridinio instrumento“.

I. Šimonytė žada reakciją į Baltarusijos veiksmus

Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva labai rimtai vertina incidentą Baltarusijos pasienyje, kai 12 šios šalies pareigūnų pateko į Lietuvos teritoriją, ir žadėjo diplomatinę, teisinę reakciją, taip pat stiprinti fizinę sienos apsaugą.

„Vertiname labai rimtai, institucijos ėmėsi visų priemonių, kurių turėtų imtis tokioje situacijoje – ar tai būtų teisinės, ar diplomatinės priemonės, ar tai būtų priemonės, kurios dar papildomai stiprina pajėgas, saugančias valstybės sieną“, – teigė ji.

Anot premjerės, nufilmuota situacija vaizdžiai įrodo Baltarusijos pareigūnų dalyvavimą organizuojant nelegalią migraciją. 

„Tai labai vaizdžiai įrodo, kad visos kalbos apie tai, kad žmonės atvykę netyčia išėjo į mišką pasivaikščioti ir netyčia paklydo į Lietuvą arba kad Lietuva kažkokiu būdu bando parūpinti nelegalių migrantų Lukašenkos režimui, ką iš to režimo propagandos kanalų tikrai tenka girdėti ne vieną kartą, tai yra labai akivaizdus įrodymas, kad institucijos dalyvauja ir dalyvauja pažeisdamos įstatymus“, – teigė ji.

„Baltarusijos pareigūnai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Visų priemonių institucijos ėmėsi, šitą situaciją vertiname labai rimtai ir iš jos seks kiti praktiniai veiksmai, kurie tokioje situacijoje turi sekti – jie jau dabar yra įvykę“, – akcentavo I. Šimonytė.

Derybose laukia Latvijos, Lenkijos palaikymo

Premjerė sakė su D. Sassoliu aptarusi galimą ES paramą Lietuvai dėl nelegalios migracijos, tačiau atkreipė dėmesį, kad nors EP tvirtina bendrijos biudžetą, realius „techninius ir praktinius“ sprendimus dėl paramos priims Europos Komisija.

Pasak I. Šimonytės, galima parama jau anksčiau aptarta su eurokomisare Ylva Johansson, atsakinga už migraciją, taip pat galimos priemonės derintos su specialia EK delegacija.

„Biudžetas jau patvirtintas, perskirstymai turi tam tikras ribas, bet tikrai parama finansinė Lietuvai padidinta, tai pranešta viešai (...), pirmiausia, tai parama, kuri jau skirta logistikai ir proceso valdymui – tam pačiam stovyklų įrengimui, įvairioms kitoms išlaidoms, kurios reikalingos“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Fizinis barjeras pasienyje, anot jos, yra „atskirų diskusijų klausimas“, kadangi ES institucijos iki šiol buvo nusiteikusios jo nefinansuoti, tačiau dėl to dar žadama derėtis tikintis ir Lenkijos bei Latvijos palaikymo.

„Tačiau mes vis tiek tą projektą įgyvendinsime. Bet taip pat manau, jog diskusijos dėl fizinio barjero su ES institucijomis bus. Ir aš tikiuosi, kad į tas diskusijas pasijungs ir kitos ES išorės sieną turinčios valstybės, nes tai nėra unikali Lietuvai situacija. Ir dabar puikiai matote, kad bandymai spausti Europos Sąjunga vykdomi ir per Lenkijos, dabar – ir per Latvijos sieną“, – kalbėjo ji.  

Lietuva pasienyje su Baltarusija planuoja pastatyti keturių metrų aukščio vielinę tvorą su pjaunančia viela ant viršaus. Pirminiais skaičiavimais, tai kainuos apie 152 mln. eurų.