Skaisgirytė: žurnalistai iš to, matyt, antraščių negalės turėti

„Kol kas tas bendradarbiavimas, atrodo, vyksta gerai, dalykiškai, darbiniu visiškai ritmu. Žurnalistai iš to, matyt, antraščių negalės turėti, nes bent jau kol kas tai yra labai darbiniai, puikūs santykiai“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė.

Pirmadienį G. Nausėda aptarti įvairių klausimų buvo susitikęs su premjeru Gintautu Palucku.

Pats G. Paluckas santykius vadino „konstruktyviais ir dalykiškais“.

„Mes tikrai neaptarinėjome nei koalicinių kažkokių dalykų, nei kažkokių emocinių dalykų: aptarinėjome tik visai Lietuvai svarbius klausimus – Regionų ministerijos kūrimą, (...) pensijų kaupimo sistemos pertvarkas, (...) mokestinius dalykus“, – LRT radijui sakė premjeras.

Pasak A. Skaisgirytės, prezidentas taip pat reguliariai susiskambina arba susitinka su užsienio reikalų ministru, buvusiu savo patarėju Kęstučiu Budriu aptarti pozicijų.

Jos teigimu, netrukus su Užsienio reikalų ministerija bus pradėtos diskusijos ir dėl ambasadorių rotacijos 2025 metais. Jų skyrime dalyvauja ir prezidentas, ir Vyriausybė.

„Manome, kad sutarimas ir bendras požiūris čia tikrai atsiras“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.

Pasak jos, naujajai valdžiai kol kas nekilo idėjos keisti Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) sistemą.

Ankstesni valdantieji siūlė tarybos posėdžiuose Lietuvai pagal svarstomus klausimus atstovauti tiek prezidentui, tiek premjerui.

„Tikėsimės, kad nekils ir visą kadenciją“, – teigė A. Skaisgirytė.

Šiuo metu EVT Lietuvai atstovauja tik prezidentas.

G. Paluckas sakė, kad nors kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims Vadovų Tarybos posėdžiuose dažnai atstovauja premjerai, lietuviškas atstovavimo modelis veikia.

„Kai pozicijos yra suderinamos tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, tai prezidentas puikiausiai atstovauja EVT Lietuvos pozicijai – ne savo, ne Vyriausybės, o Lietuvos pozicijai“, – teigė premjeras.

„Kol tai nėra sugedę, taisyti, matyt, nereikia“, – pridūrė jis.

Naujoji G. Palucko Vyriausybė pareigas pradėjo eiti gruodį.

Prezidento patarėja: realios derybos dėl Ukrainos narystės ES galėtų būti pradėtos šiemet

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė sako, kad šiemet galėtų būti pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Derybos dėl narystės ES jau galėtų būti realiai pradėtos šiais metais. Manau, kad Lenkija, pirmininkaujanti šių metų pirmąjį pusmetį, padarys viską, kad taip ir įvyktų“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Pasak patarėjos, atrodo, kad Ukraina yra pasiryžusi daryti viską, jog įgyvendintų narystei reikalingas reformas.

Sausio 1 dieną Lenkija iš Vengrijos perėmė pirmininkavimą ES Tarybai. Ji pirmininkaus iki šių metų birželio pabaigos. Tikimasi, kad šiuo laikotarpiu Varšuva sieks tvirtos paramos Kyjivui.

Ukrainos diplomatijos vadovas yra išreiškęs nuogąstavimą, jog Kyjivas tikisi stipraus Lenkijos pirmininkavimo Bendrijai.

Oficialų prašymą dėl narystės ES Ukraina pateikė 2022-ųjų vasarį. Blokas sutiko pradėti stojimo derybas su Ukraina 2023-iųjų gruodį, o jos oficialiai prasidėjo pernai birželį.

Ukraina nuo 2022-ųjų vasario kovoja su Rusijos agresija. Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pažadėjęs greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą, tačiau nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo.

Ir Rusija, ir Ukraina prieš jo inauguraciją, planuojamą sausio 20 dieną, skuba užsitikrinti kuo geresnes pozicijas mūšio lauke.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pasirodžiusiame interviu išreiškė viltį, kad D. Trumpas sugebės priversti Rusiją pradėti taikos derybas ir užbaigti karą Ukrainoje.

Pasak A. Skaisgirytės, Rusija nerodo jokių ženklų, kad norėtų sėsti prie derybų stalo.

„Jeigu Rusija ir toliau laikysis tokios pozicijos, nematau greito susėdimo prie derybų stalo“, – kalbėjo ji.

„Amerika pirmiausia turėtų užtikrinti, kad tokios ginkluotės apimtys Ukrainai išliktų ir galbūt net didėtų. Tada yra šansas, kad Putinas galėtų norėti sėsti prie derybų stalo“, – akcentavo patarėja.

D. Trumpas JAV paramą Ukrainai yra pavadinęs pinigų švaistymu, o jo padėjėjai siūlė teikiamą paramą panaudoti kaip svertą, siekiant priversti Ukrainą padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai.

A. Skaisgirytė taip pat pabrėžė, jog vienas iš veiksnių Ukrainos pozicijai derybose gali būti Kyjivo kontrpuolimas Rusijos Kursko srityje.

„Tai vienas iš veiksnių. Mes jau kurį laiką kalbame, kad Rusija kuria strategines dilemas, o Vakarai to nedaro. Tai Ukraina šiuo puolimu įrodė, kad Ukraina taip pat Rusijai kuria strategines dilemas. Ar tai būtų taip reikšminga, kad esmingai pakeistų karo eigą? Na, kol kas galbūt ne, nes atakos Kurske yra gana lokalios“, – sakė A. Skaisgirytė.

Rusija sekmadienį paskelbė, kad Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą. Netikėtą sausumos puolimą prie Ukrainos sienos esančioje Kursko srityje ukrainiečiai pradėjo pernai rugpjūtį.