Anot jo, po šio pristatymo viešojoje erdvėje ir kilo spekuliacijos, neva gynybai kitąmet planuojama skirti mažiau lėšų, nei buvo įsipareigota.

„Iš kur tos spekuliacijos ir kodėl jos inspiruotos, aš nežinau, nes neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.

„Jeigu tai vertinti kaip ministro siekį užsitikrinti gynybai, mūsų visuomenės saugumui svarbų finansavimą, tai turbūt galima vertinti pozityviai, bet vienok, mano supratimu, tai keistas žanras ir aš jo nesuprantu“, – sakė LSDP lyderis.

„Ministrė buvo Švedijoje, Lenkijoje, nežinau, ar šią savaitę grįžta. Na, turėsime turbūt pasikalbėti, kas čia atsitiko ir kodėl influenceriai, žurnalistai buvo kviečiami, jiems rodomos prezentacijos ir pateikiami tam tikri faktai, kurie nesusiję su tikrąja, objektyviąja realybe“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitąmet bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Apie planus neva skirti mažiau lėšų gynybai nei žadėta kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, žurnalistas Žygintas Abromaitis.

Abejones trečiadienį vakare viešai neigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Savo ruožtu, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Jis ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.

M. Sinkevičius tokius kariuomenės vado teiginius laiko faktais nepagrįsta spekuliacija.

„Tai yra spekuliatyvu. Aš galvoju, tada tiesiog, kad būtų viskas aišku ir nebūtų spalvingų pasisakymų, reikia parodyti išlaidų pozicijas ir pagrįsti jas. Ir tai yra KAM atsakomybė tą biudžetą, kuris jai kaip asignavimais skiriamas, (...) kad jisai būtų panaudotas tinkamai. Tai turbūt KAM kaip ligi šiol susitvarkė, susitvarkys su tais skiriamais pinigais ir ateity“, – sakė LSDP lyderis.

Jis teigė valdančiuosius pasitikint R. Vaikšnoru, bet pažymėjo, kad politikų ir kariuomenės reikalai yra atskiri.

„Aš jokių pasitikėjimo klausimų net nekelčiau, mes tikrai pasitikime kariuomenės vadu, bet pabrėžiu, kad tikrai keistas pasisakymas, na, vertinu tai kaip nuomonę“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Šiaip jau sakau, kariuomenė atskirta nuo civilių gyvenimo, ir civiliai, politikai, ir kariuomenė, na, užsiima savais reikalais ir turbūt galime tą suprasti ar turėtume tą suprasti“, – pridūrė socialdemokratų lyderis.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.