Seimo valdyba siūlo taisyti „su sveiku protu prasilenkiančias“ įstatymo nuostatas

Seimo valdybos nariai trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam pirmininkės pirmojo  pavaduotojo konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui.

Pasak jo, įgyvendinant naują įstatymą Seimo nariams reikia deklaruoti bet kokią įtaką, daromą teisėkūros procesams ir nebūtinai tik lobistų įtaką, pavyzdžiui, visi parlamentarai gavo Turizmo asociacijos raštą dėl Civilinio kodekso pataisos.

„Tai reiškia, kad visi Seimo nariai turėtų deklaruoti šitą įtaką. Kartais tų raštų ateina labai daug dėl kažkokių įstatymų, todėl siūlyčiau pagalvoti, ar neverta Seimo valdybai kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl įstatymo korekcijos, kad jis labiau tilptų į sveiko proto rėmus, nes jeigu kažkas parašo raštą dėl įstatymo ir nieko nedarai, nieko nereaguoji, kokia prasmė būtų tai deklaruoti? Gal yra prasmė deklaruoti, jeigu politikas reaguoja, inicijuoja kažkokias pataisas, pradeda kolegas įtikinėti ar dar kažką... O dabar turime tiesiog deklaruoti, kad kažkas parašė raštą. Tas vienas deklaracijos pildymas užima po keliasdešimt minučių. Todėl gal reikėtų pagalvoti, ar mes nesame  įklimpę į tokį nelabai prasmingą darbą, kuris neturi jokios pridėtinės  vertės, mano supratimu. Gal valdyba galėtų kreiptis į Seimo komitetą, prašydama peržiūrėti kai kurias įstatymo nuostatas?“, – svarstė J. Razma.

O dabar turime tiesiog deklaruoti, kad kažkas parašė raštą. Tas vienas deklaracijos pildymas užima po keliasdešimt minučių.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas pritarė tam, sakydamas, kad Seimo nariai gauna labai daug lobistų laiškų, kartais šimtus. Jeigu tektų visus deklaruoti, anot jo, „nieko kito ir neveiktume“, todėl politikas pritarė siūlymui taisyti įstatymą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sutiko, kad reikėtų koreguoti „su realybe prasilenkiančias kai kurias įstatymo nuostatas.“

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pridūrė, kad reikėtų taisyti ne tik su realybe, bet ir  su „sveiku protu prasilenkiančias“ įstatymo nuostatas.

Trečiadienį laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas Lina Milonaitė informavo Seimo valdybą, kad patvirtino tvarką, kaip Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai turi deklaruoti jiems darytą lobistinę įtaką. „Tai jie turi deklaruoti savo tiesioginiam vadovui, taip pat informuoti susijusius politikus, tai yra komitetų, komisijų pirmininkus, išvadų rengėjus, darbo grupės vadovus. Tai šita tvarka mano įsakymu yra patvirtinta“, – sakė L. Milonaitė.

Jai pasiūlius, Seimo valdyba pritarė, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai jų atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą Seimo kanclerio nustatyta tvarka deklaruotų politikui, kuriam yra pavaldūs.

„Logiška, kad mūsų politinio pasitikėjimo darbuotojai deklaruotų gautą įtaką tiesioginiam savo vadovui“, – sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pernai birželio mėnesį kadenciją baigusio  Seimo priimtas  naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas. Jame nustatyta asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamoji kryžminė pareiga deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Naujame dokumente nustatyta, kad lobistine veikla nebus laikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Įstatyme įtvirtinta, kad lobistine veikla nebus laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lobistine veikla taip pat nebus laikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ar vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.