Seimo vadovė: dalis nevyriausybininkų kritikos pataisoms dėl migrantų – pagrįsta

„Nevyriausybininkų kritiką tikrai žinome, dalis jos yra pagrįsta, ir aš galiu tik patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų, nuolat prižiūrės, kaip taikomi priimti teisės aktai, o esant reikalui šauksime dar vieną neeilinę sesiją ir koreguosime, priimsime kitus teisės aktus, jei bus toks poreikis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Klausiama, ar ji pati įžvelgia grėsmę galimiems žmogaus teisių pažeidimams dėl svarstomų pataisų, Seimo pirmininkė atsakė, kad „Lietuva susiduria su dar nematyta grėsme, kai migrantai yra panaudojami kaip įrankis daryti spaudimą tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“.

„Deja, mūsų priešai, šiuo atveju nedraugiški režimai, žaidžia ne pagal taisykles, ir mes turime rasti būdų reaguoti į šią grėsmę, turėdami galvoje ir pagarbą mūsų įsipareigojimams ES, ir Lietuvos žmonių interesus, ir valstybės saugumą“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Nevyriausybininkų kritiką tikrai žinome, dalis jos yra pagrįsta, ir aš galiu tik patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų.

Į kai kurių teisininkų pastabas, kad teikiami projektai gali prieštarauti Konstitucijai, V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tokios išvados nepateikė.

„Seimo Teisės departamentas apsvarstė šiuos teisės akto pakeitimus ir neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, tik kvestionuoja atitikimą konstitucinei doktrinai. Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys šiuos įstatymus ir gal padarys tam tikras korekcijas, tačiau dar kartą pabrėžiu, kad Teisės departamentas prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė“, – teigė Seimo pirmininkė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

G. Landsbergis: buvo ieškota kompromisų

Rengiant įstatymo pataisas dėl migracijos buvo ieškota kompromisų, sako užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Žinau, kad buvo ieškota tam tikrų kompromisų, galbūt į kai kurias pastabas bus ir atsižvelgta, bet, vis dėlto, man atrodo, šiandien labai aiškų signalą turime pasakyti, kad tai yra krizinė padėtis. Pirmiausia, turime sustabdyti krizę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.

Šiandien labai aiškų signalą turime pasakyti, kad tai yra krizinė padėtis. Pirmiausia, turime sustabdyti krizę.

Pirmadienį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją bei paragino persvarstyti „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.

Anot nevyriausybininkų, Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suvaldyti krizę, iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.

Parlamentarai ketina priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.

Be kita ko, Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija, taip pat grąžinant migrantus suteiktų daugiau galių Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.

Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims.

Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva susiduria su reiškiniu, kuris „nėra įprastinė migrantų krizė“.

„Mes patiriame hibridinę ataką. (...) Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę su ilgalaikėmis Baltarusijoje su ilgalaikėmis vizomis, buvę visiškai saugiose sau sąlygose – gyvenę studentų bendrabučiuose, mokęsi. Dabar jiems yra nutrūkę mokslai, jie yra siunčiami privaloma tvarka kaip ginklas prieš Lietuvą. Mes turime atremti ataką, kuri yra skirta Lietuvai“, – dėstė ministras.

„Mūsų teisinė bazė buvo kurta idealioms aplinkybėms“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į pastabas, teisės aktai ateityje galės būti patikslinti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį Valstybės gynimo tarybos posėdžio teigė, kad Lietuvoje „migracijos sistema yra naudojamasi“, todėl pakeitimai yra būtini ir svarbūs. Savo ruožtu prezidento vyriausias patarėjas Darius Kuliešius sakė, kad šį projektą vertino teisininkai, o jie „neįžvelgė tokių paminėtų rizikų“.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė 1716 migrantų – porą dešimčių kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.

Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją priimti teisės aktų pakeitimams, kurie migracijos procedūras turėtų sutrumpinti iki dešimties dienų. Taip pat pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.

Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.