- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai.
Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.
Valstybės tarnybos pertvarkos projektai įtraukti į pirmadienio nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet Seimo TTK sprendimas Vyriausybei apsunkina projekto pateikimą.
Dabar jį bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Seimo Teisės departamentas išvadoje nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai.
Pasak išvados, toks siūlomas reguliavimas, taip pat ir tai, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad projektą būtų galima teikti Seimui atsižvelgus į teisininkų išvadas.
„Tai yra pataisomi dalykai, kuriuos įstatymo teikėjas galėtų pakoreguoti. Galima daryti pertrauką, o ministrė galėtų registruoti (pakoreguotą) projektą kaip Seimo narė pakartotinai“, – sakė A. Širinskienė.
Sudėtinės darbo užmokesčio dalys įstatyme yra, kalbant apie aukštutinę ribą arba taip vadinamas lubas, rėžį, intervalą, kurio mes siūlome atsisakyti, jis nustatomas skiriant asignavimus.
Tuo tarpu TTK posėdyje dalyvavęs premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės, jį susiejant su vidutiniu šalies atlyginimu.
„Sudėtinės darbo užmokesčio dalys įstatyme yra, kalbant apie aukštutinę ribą arba taip vadinamas lubas, rėžį, intervalą, kurio mes siūlome atsisakyti, jis nustatomas skiriant asignavimus. Siūloma nauja bazė – darbo užmokesčio fondas, ir mes niekada nebeturėsime akmenyje įkalto minimalaus ir maksimalaus atlyginimo, nes siūloma bazė – vidutinis darbo užmokestis, ir mes nueiname nuo tikslaus teisinio reguliavimo darbo užmokesčio“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Įstatymų pataisų paketu taip pat būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka, naikinamas tarnautojams mokamas priedas už stažą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė laikosi pozicijos, kad pokyčiai būtini, nes valstybės tarnyba nepatraukli, į ją sunku pritraukti profesionalus ir jaunimą, tad kyla grėsmė, jog „greitai nebus kam dirbti“.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.
Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad reforma pablogins tarnautojų sąlygas, naikins socialines garantijas.
Vyriausybė iš pradžių ketino pakeitimus diegti nuo kitų metų sausio, bet įvertinus, kad prie naujos tvarkos pereiti lieka per mažai laiko, reformos įsigaliojimą siūloma nukelti kitų metų liepai.
Pakeitimais siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, taip pat būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas9
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį7
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare5
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę4
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos33
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
Priklausyti Europos civilizacijai: didžiausias Baltijos šalių troškimas išsipildė
Didžiausias Baltijos šalių troškimas – politiškai būti kiek įmanoma toliau nuo Maskvos, tapti neatsiejama Europos dalimi, turėti čia visų girdimą balsą, išsipildė. Apie pabaltijiečių sėkmės istoriją „...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...