Seimo rinkimai: sąraše – paskutinis, bet laimi

Keista numerologija

„Dar kandidatuodamas į prezidento pareigas pabrėžiau, kad to siekiu ne dėl asmeninių interesų. Sprendimas dalyvauti Seimo rinkimuose – lygiai taip pat. Visus bendrus tikslus ir vertybes puoselėjančius politikus ir visuomenininkus įrašėme sąrašo priekyje – aš pats, skatindamas visus jus už šį sąrašą balsuoti, būsiu paskutinis – 141-as“, – kodėl, būdamas tikrasis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderis, jame yra paskutinis, argumentavo teisininkas Ignas Vėgėlė.

Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, kuris pats nė nekandidatuoja, „valstiečių“ sėkmės rinkimuose atveju I. Vėgėlei numatytas Seimo pirmininko postas. Tačiau, norint tapti Seimo pirmininku, pirmiausia turi būti išrinktas į Seimą. Vadinasi, „valstiečiai“ įsitikinę, kad rinkėjai ryškiausią sąrašo žvaigždę išreitinguos į sąrašo pradžią. Nei šis, nei tas valstybės valdžios rinkimus prilyginti lošimui ar lažyboms...

Pirmas LVŽS sąraše Aurelijus Veryga ką tik rinkėjų deleguotas jiems atstovauti Europos Parlamente (EP). Tačiau, žadama, jis pamintų už jį balsavusiųjų pasitikėjimą ir grįžtų vadovauti Vyriausybei, jei partijai būtų patikėtas šis postas.

Būsimoje Vyriausybėje postas matuojamas ir paskutiniam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše esančiam vienam žinomiausių šios partijos atstovų, ką tik eurokomisaro karjerą baigusiam ir į EP išrinktam Virginijui Sinkevičiui. Demokratų sąrašą vedantis partijos lyderis Saulius Skvernelis aiškina, kad europarlamentaras į sąrašą įrašytas kaip komandos narys, bet dėl ministro posto irgi grįžtų iš Briuselio.

Socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašą užbaigia šios partijos reitingavimą laimėjęs Mindaugas Sinkevičius, kurį partija buvo numačiusi į premjerus. Tiesa, socialdemokratų situacija kiek kitokia – jų seniai numatytam vedliui tenka minti teismų slenksčius. Vadinamojoje čekučių byloje teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo, socialdemokratų lyderiai tikino, kad jo pavardės sąraše apskritai nebus, tačiau vis tiek įrašė.

Tiesa, teisinis verdiktas – negalutinis: Apeliacinis teismas pranešė, kad  sprendimą priims rugsėjo 19 d. Jei jis bus palankus M. Sinkevičiui, neabejotina, kad šis šaus į rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų sąrašo pradžią, nors jo ikirinkiminis numeris ir paskutinis.

Dabar LSDP sąraše pirmoji įrašyta partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kuri akivaizdžiai labiau vertina europinio nei nacionalinio parlamento mandatą.

Vyksta savotiškas žongliravimas: sąrašų daugiamandatėje apygardoje paskutiniams numeriams numatyti aukščiausi postai, vadinasi, tikimasi, kad juos išrinks, o pirmus kai kurios partijos įrašė ką tik į EP rinkėjų deleguotus politikus, tad bet kuriuo atveju – ar šie mestų vieną, ar kitą rinkėjų jiems suteiktą mandatą – tai yra žmonių mulkinimas. Aiškinti, kad sąrašo lyderiui suteikiamas paskutinis numeris, nes jam nerūpi postai, – dar viena melagystė: tai labiau geidžiama vieta nei kokia 20-a, nes rinkėjai beveik visuomet azartiškai reitinguoja paskutinį ir kartais net suteikia jam mandatą.

Sąrašų daugiamandatėje apygardoje paskutiniams numeriams numatyti aukščiausi postai, o pirmieji įrašyti EP nariai kažin ar ketina mesti ką tik gautus mandatus.

Tai savotiška rinkimų technologija. Tačiau įstatymas nedraudžia įrašyti pirmų tų, kurie nelabai planuoja eiti ten, kur savo balsais jį deleguoja žmonės, kaip ir nedraudžia iš rinkimų daryti lošimą tikrąjį sąrašo lyderį įrašant paskutinį. Azartiški politikai, jei jau negauna vietos sąrašo pradžioje, varžosi dėl teisės būti paskutiniam, nes juk ir loterijoje kažkas išlošia.

Paskutinis liko vienas

Ne už bausmę ar niekam nežinomi politikai įrašyti ir kai kurių kitų partijų sąrašų gale. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) 141-ą numerį skyrė Liutaurui Kazlavickui. Jis – Vilniaus miesto tarybos narys, 2012–2016 m. kadencijos parlamentaras, partijoje – jau 26-eri metai. Jam atiteko ir vienmandatė apygarda, o bet kam jos nedalijamos.

Gal L. Kazlavickas tikisi pakartoti praėjusių Seimo rinkimų scenarijų, kai Matas Maldeikis konservatorių sąraše rinkėjų dėl reitingavimo pašoko 120 pozicijų – iš 141-os vietos į 21-ą ir gavo mandatą? Šį spalį vyksiančiuose rinkimuose M. Maldeikio gautas tryliktas numeris nėra didesnė sėkmės garantija nei per praėjusius turėtas paskutinis.

M. Maldeikio pergalingas šuolis – ne vienkartinis atvejis. 2020-ųjų Seimo rinkimuose vienintelės Centro partijos-tautininkų paskutinis numeris taip ir liko paskutinis. Visų kitų partijų rinkėjai gerokai pakėlė sąrašus užbaigiančias pavardes. Štai LSDP sąrašo paskutinis – Saulius Sondeckis pakilo net į 23-ią poziciją, „darbietis“ Justinas Čižius – į 31-ą, liberalas Arvydas Veikšra – į 35-ą, LVŽS atstovas Bronius Bučelis – į 44-ą, Laisvės partijos paskutinis, 74-as, buvęs Gediminas Jaunius – į 12-ą. Tačiau visi jie liko be mandatų, nes, norint jį laimėti, reikia, kad ir jų atstovaujama partija gerai pasirodytų.

Šuolis: praėjusiuose rinkimuose M. Maldeikis konservatorių sąraše dėl rinkėjų reitingavimo pašoko 120 pozicijų – iš 141-os vietos į 21-ą ir gavo Seimo nario mandatą. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šuolininkų“ pergalės

Vis dėlto galimybė iš autsaiderio tapti rinkimų nugalėtoju egzistuoja. M. Maldeikis tai įrodė 2020-aisiais, ir tokių būna bemaž kiekvienuose Seimo rinkimuose. 2016-aisiais su LVŽS kandidatavusį ekskonservatorių Egidijų Vareikį rinkėjai iš paskutinės vietos reitingavo į 23-ią ir išrinko Seimo nariu. Socialdemokratų rinkėjai tada pasistengė dar labiau: garsųjį krepšinio trenerį Antaną Sireiką pakėlė net iki 20 vietos. Tačiau jis parlamentaru netapo, nes šiai partijai rinkimai buvo labai nesėkmingi.

2012 m. Seimo rinkimuose net keturi autsaideriai iš „darbiečių“ sąrašo pabaigos po reitingavimo pakilo per 100 pozicijų, bet iki mandato prasibrauti užteko tik priešpaskutiniam buvusiam Jonui Pinskui, kuris reitinguotas į 20-ą poziciją. Tačiau Seimo mandato jis negavo dėl įtarimų papirkinėjus rinkėjus.

Išskirtinai dosnūs sąrašų autsaideriams rinkėjai buvo 2008-ieji. Seimo nariu rinkėjų valia tapo konservatorius Vidmantas Žiemelis, reitinguotas į 34-ą vietą. Tautos prisikėlimo partijos atstovė Daiva Tamošiūnaitė, iš paskutinės šios partijos sąrašo 74-os pozicijos pakilusi į 11-ą, taip pat nusipelnė mandato, bet jo atsisakė. Retas atvejis, kai sutikdamas būti paskutinis sąraše asmuo ne koketuoja, o tikrai nenori būti išrinktas.

Socialdemokratų rėmėjai 2008-aisiais paskutinį sąraše Jurą Poželą pakėlė į 21-ą poziciją, bet mandatui gauti to nepakako.

Net dukart rekordininkė buvo Agnė Zuokienė. 2008 m. Liberalų ir centro sąjungos sąrašą užbaigusi politikė reitinguota į septintą poziciją, tačiau partija laimėjo šešis mandatus ir ji liko pirma už brūkšnio. Vis dėlto, po metų atsilaisvinus vietai, A. Zuokienė Seimo nare tapo. 2019 m. vietos savivaldos rinkimuose A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ sąraše jai vėl buvo skirtas paskutinis, 102-as, numeris, bet ji sugebėjo pakilti iki ketvirtos pozicijos ir laimėti mandatą.

Azartiški rinkimuose

Azartas reitinguoti sąrašų paskutinįjį galioja visuose rinkimuose. Štai šį birželį vykusiuose EP rinkimuose nemažų šuolių padarė paskutiniais – 22-ais – numeriais partijų įrašyti politikai.

Iš 22-o Regionų partijos kandidatas J. Pinskus tapo antras, LVŽS atstovas Valius Ąžuolas – ketvirtas, Nacionalinio susivienijimo kandidatas Šarūnas Jasiukevičius – šeštas, demokratė Rūta Miliūtė – aštunta, socialdemokratas Vytautas Grubliausas – dešimtas, kaip ir Taikos koalicijos kandidatas Gediminas Marcinkevičius. Tačiau nė vienam to neužteko mandatui pelnyti.

Azartas rinkėjų neapleidžia ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Štai pastaruosiuose, 2023-iaisiais, Kaune mandatus iškovojo Donatas Bacevičius, iš paskutinės 44-os pozicijos „Vieningo Kauno“ sąraše šoktelėjęs į 14-ą, ir Regina Grigonienė iš to paties sąrašo priešpaskutinės vietos – į 25-ą.

Į Vilniaus valdžią pateko konservatorius Tomas Bernotas, rinkėjų valia padaręs šuolį iš paskutinės 51-os į 19-ą poziciją, ir „Laisvės ir teisingumo“ autsaideris G Gintautas Babravičius, pakilęs į 9-ą vietą.

Iki aukštų postų

Kartais iš startinės paskutinės vietos galima iškopti iki aukštų politinių postų. Politikos veteranas parlamentaras Eugenijus Gentvilas pasakoja, kaip 2000-aisiais pasiūlė garsiam uostamiesčio muzikantui V. Grubliauskui kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybą. Jis buvo įrašytas paskutinis, net dvejojo, ar kandidatuoti, bet buvo reitinguotas į aštuntą poziciją ir laimėjo mandatą. Vėliau V. Grubliauskas buvo ir Klaipėdos meras, ir Seimo narys.

E. Gentvilas prisimena, kaip ir jam pačiam yra tekę būti sąraše paskutiniam. 2000 m., jam būnant Klaipėdos meru, rinkimuose į Seimą jis buvo įrašytas paskutiniu numeriu. Gavo devintą balsų skaičių ir pagal dabartinę metodiką būtų patekęs į Seimą, o anuomet nukrito į 37 vietą. Mat tada skaičiuota kitaip: rinkėjų surinktų balsų suma buvo dauginama iš partijos suteiktos sąraše vietos koeficiento, t. y. pirmas sąraše gauna 141 balą, kuris padauginamas iš rinkėjų gautų balsų, o paskutinio numerio gauti rinkėjų balsai padauginami iš koeficiento 1. Tačiau E. Gentvilas sako ir neturėjęs tikslo Klaipėdos mero pareigų keisti į Seimo nario.

Lemia daug aplinkybių

Už asmenybes, o ne sąrašus mėgstantiems balsuoti Lietuvos rinkėjams reitingavimas yra galimybė bent kiek pakoreguoti galutinę kandidatų sąrašo eilę. Partijas tai galbūt atgraso nuo bandymų proteguoti į valdžią vis tą patį siaurą savo elito ratelį.

Žinant rinkėjų azartą kuo aukščiau pakelti paskutiniuosius sąrašuose ši vieta, neabejoja E. Gentvilas, tikrai perspektyvi. Vis dėlto, aiškina jis, į kokią vietą gali šauti sąrašo paskutinysis, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Žinoma, visų pirma, kiek rinkėjų jį reitinguos, bet ne tik. Svarbu ir kiek partija gaus balsų, koks bus reitingavimo aktyvumas. E. Gentvilo stebėjimų duomenimis, daugiausia reitinguoja balsuojantys už Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją – maždaug 65 proc. Palyginimui: tarp nebeegzistuojančio „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų reitinguodavo tik apie 40 proc. Paskutiniojo sėkmė priklauso ir nuo to, kiek jo partijos narių laimės vienmandatėse apygardose ir taip pailgins laimingųjų skaičių sąraše.

„Bus įdomių dalykų ir šiemečiuose Seimo rinkimuose. Jei partijos, kurių stiprūs politikai įrašyti sąraše paskutiniai, surinks ne 5 proc., o kokius 12 proc. balsų, gaus 10–20 mandatų, sąrašo paskutiniai numeriai gali patekti į Seimą“, – prognozuoja E. Gentvilas.

Rekordai: 2008 m. renkant Seimą Liberalų ir centro sąjungos sąraše paskutinė buvusi A. Zuokienė reitinguota į septintą poziciją, o 2019 m. savivaldybių rinkimuose „Laimingo Vilniaus“ sąraše ji iš galo pakilo į ketvirtą vietą. J. Kalinsko nuotr.

Kaip skaičiuojamas kandidatų reitingas

Kaip informavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pirmą kartą Lietuvos rinkimų istorijoje kandidatų reitingas buvo nustatytas 1996 m. Tiesa, anuomet kandidatų reitingavimas atrodė kiek kitaip, nes balsavimo biuletenio specialiame langelyje rinkėjas galėjo daryti specialią žymą ir išreikšti teigiamą arba neigiamą savo nuomonę apie konkretų kandidatą. Reitingo balui apskaičiuoti taip pat būdavo svarbus ne tik rinkėjų balsais išreikšto reitingo balas, bet ir koks kandidato partinio reitingo skaičius.

Vėliau vykusiuose Seimo rinkimuose reitingo balų skaičiavimo tvarka buvo pakeista priėmus Seimo rinkimų įstatymų pataisas. 2000 m. balsavimo biuleteniuose atsirado penki langeliai, į kuriuos rinkėjas gali įrašyti numerius tų kandidatų, kuriems nori teikti pirmenybę.

Dabar kandidatų rinkimų reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas reglamentuojamas Rinkimų kodekse. Reitingo balsai apskaičiuojami taikant kvotų ir liekanų metodą.

Pirmiausia rinkimų komisijos suskaičiuoja visus gautus biuletenius: kiek balsų gavo kiekvienas kandidatų sąrašas ir kiek yra negaliojančių biuletenių. Seimo rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms įstatymas numato 5 proc., koalicijoms – 7 proc. slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti skirstant mandatus. Šį slenkstį įveikę sąrašai dalyvauja skirstant mandatus.

Tada nustatoma mandato kvota, t. y. už kiek gautų balsų skiriamas vienas mandatas. Šiame etape visų reikalingą rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius dalijamas iš daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičiaus – 70. Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis  padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaičius ir yra kvota.

Tada atskirai kiekvieno 5 proc. (arba 7 proc. koalicijai) kartelę peržengusio kandidatų sąrašo gauti balsai padalijami iš kvotos skaitmens. Gautas sveikasis skaičius (nesuapvalintas) yra mandatų skaičius pagal kvotą.

Galiausiai likę mandatai dalijami pagal liekaną. Šiame etape apskaičiuojama, kiek konkretus kandidatų sąrašas turi likusių balsų, pagal kuriuos iki tol nebuvo skirti mandatai.

Tokiu atveju, jei kandidatų sąrašas balsų gavo mažiau nei kvota, jo liekana yra visi gauti balsai, o jei už sąrašą balsavo daugiau nei nustatyta kvota, liekana apskaičiuojama iš visų gautų balsų atimant balsus, už kuriuos jau skirti mandatai (mandatų skaičius padaugintas iš kvotos).

Likę mandatai išdalijami kandidatų sąrašams pradedant nuo to, kuris turi didžiausią liekaną. Visos liekanos visada yra mažesnės nei kvota.