Seimo pirmininkė: dabar žinome, kiek Laisvė gali kainuoti

„Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti.  Kiek suniokojimų, sugriovimų, ašarų, kraujo ir gyvybių. Ir kiek reikia ryžto, drąsos, pasiaukojimo, tikėjimo pasirengus sumokėti tą laisvės kainą. Karas prieš Ukrainą suskaičiuoja, pasveria, padalija“, – į minėjimo dalyvius penktadienį Seime kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus, premjerė Ingrida Šimonytė, ministrai, parlamentarai, ambasadoriai, Sausio 13-osios aukų artimieji, laisvės gynėjai.

Visada žinojome, kad laisvė kainuoja. Dabar žinome, kiek ji gali kainuoti.  Kiek suniokojimų, sugriovimų, ašarų, kraujo ir gyvybių.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kaip prieš 32 metus, praėjus savaitei po Sausio 13-osios nakties Vilniuje, Maskvoje įvyko iki tol neregėto masto mitingas – daugiau kaip 800 tūkst. demonstrantų išėjo į gatves pasmerkti brutalių Kremliaus veiksmų ir palaikyti Lietuvos laisvės siekio.

„Dabar, kai tų žmonių vaikai ir vaikaičiai griauna, naikina, prievartauja, grobia ir žudo, Rusijos miestų gatvės tuščios. Tuometinis laisvės blyksnis užgesintas, jo nebėra. O tai, kas yra – agresyvu, negailestinga, neprognozuojama ir turi būti sustabdyta“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad šioje situacijoje visiškai suprantama, jog 2022 metų Laisvės premija įteikiama Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, „kurio pastangas stabdant agresiją ir ginant laisvę sunku būtų pervertinti“.

„Išlikime vieningi savo tikėjimu viena pergale. Stiprybės jums, ištvermės Ukrainos žmonėms! Laisvė neabejotinai nugalės“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimas Ukrainos vadovui V. Zelenskiui skyrė 2022 metų Laisvės premiją, po Laisvės gynėjų dienos minėjimo vyks jos įteikimo ceremonija. Jos metu planuojamas V. Zelenskio vaizdo kreipimasis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.