„Kas yra numatyta, tai pasižiūrėti dar kartą patį reglamentavimą ir išlaidų rūšis, kokios išlaidos yra pripažįstamos susijusios su parlamento nario veikla, tas klausimas darbotvarkėje yra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Kol kas su kanceliarija tariamės, darbuojamės, (Seimo – BNS) valdyboje svarstysime tą klausimą, (...) mes pažiūrėsime, kur kelia daugiausia klausimų ir pateiksime siūlymus“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo naujienų portalui „Delfi“ paviešinus, kad dalis Seimo narių iš parlamentinių lėšų apmoka pavežėjų paslaugas įvairiu paros metu ir šventinėmis dienomis.

Parlamento vadovas nedetalizavo, ar pokyčiai paliestų tokias išlaidas.

„Turbūt geriausia auklėjimo priemonė yra, kada reikia teisintis prieš jus ir prieš visuomenę dėl savo tokių kelionių“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Bene dažniausiai pavežėjimo ir trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis naudojosi konservatorius Matas Maldeikis, lapkritį–vasarį išleidęs 952 eurus. Jo kelionės vyko darbo dienomis, savaitgaliais, taip pat, pavyzdžiui, Naujųjų metų naktį parlamentaras kompensavosi keturias keliones už 74 eurus.

Politikas nurodė keliavęs darbo reikalais.

Konstitucija numato, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Seimo statute numatyta, kad kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų.

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.

BNS skelbė, kad visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Kilus rezonansui visuomenėje, Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

S. Skvernelio iniciatyva šioje Seimo kadencijoje mėginta dar kartą peržiūrėti parlamentinių išlaidų naudojimą, siūlyta ir jas mažinti, tačiau frakcijos nepritarė praktiškai visiems siūlomiems pakeitimams.

Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.