- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Seime prisiekė pirmasis šalies istorijoje žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus.
Prisiekęs jis pradės eiti pareigas.
„Svarbiausia yra objektyvumas, nešališkumas, teisės viršenybės paisymas ir, žinoma, politinis neutralumas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Visi šitie principai, kurie yra įvardyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme“, – Seime žurnalistams sakė N. Statkus, paklaustas apie svarbiausius naujų pareigų aspektus.
Anot jo, skundų žvalgybos kontrolieriui rašyti dar negalima, nes įstaiga neturi nei buveinės, nei darbuotojų.
„Skundų rašyti dar negalima, nes nėra kur rašyti: nėra nei adreso, nei pašto dėžutės, nei telefono“, – teigė N. Statkus.
Skundų rašyti dar negalima, nes nėra kur rašyti: nėra nei adreso, nei pašto dėžutės, nei telefono.
Seimo pirmininkė jį siūlo skirti Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu. Antradienį numatytas šio klausimo pateikimas.
Pasak kandidato, jeigu jis bus paskirtas vadovu, galės pradėti paruošiamuosius įstaigos kūrimo darbus.
„Tikiuosi visą dokumentaciją paruošti per tris–keturis mėnesius, bet paskui tai priklausys nuo kitų kompetentingų institucijų, kurios vertina, sertifikuoja įslaptintos informacijos sistemas, patalpas. Tai priklausys jau ne vien nuo manęs, kaip ir patikrinimai asmenų, kurie būtų kandidatais dirbti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigoje – tai irgi gali užtrukti iki keturių mėnesių“, – tvirtino žvalgybos kontrolierius.
Jo teigimu, įstaigai įkurti gali prireikti šešių–septynių mėnesių.
Žvalgybos kontrolierių parlamentas paskyrė kovo 21 dieną.
N. Statkaus kandidatūrą pasiūliusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai vienas reikšmingesnių paskyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
Prisistatydamas Seime N. Statkus teigė, kad žvalgybos institucijų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, todėl reikia kito priežiūros mechanizmo nei vieša atsakomybė. Anot jo, šią funkciją užtikrinti turinti žvalgybos ombudsmeno institucija galės veikti tik tuomet, jei turės visuomenės, politikų ir žvalgybos institucijų pasitikėjimą.
N. Statkus iki šiol dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis taip pat yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą žvalgybos kontrolierius yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Turi dar vieną kandidatą
V. Čmilytė-Nielsen patvirtina turinti kandidatą ir į antrąją žvalgybos kontrolieriaus pareigybę.
Ji sako antrojo žvalgybos kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi, o tam gali teikti koreguoti įstatyme kontrolieriui keliamus reikalavimus.
„Po pirmojo kontrolieriaus pristatymo, jo pokalbių frakcijose paaiškėjo, kad yra didelis Seimo narių lūkestis, kad antrasis kontrolierius būtų labiau iš žmogaus teisių srities, šiuo metu ieškau racionaliausio sprendimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Pasak jos, vienas iš galimų variantų yra koreguoti įstatyme nustatytą reikalavimą žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.
„Yra vienas variantas, koreguoti įstatymo reikalavimus, nes jie yra pakankamai į siaurus rėmus įspaudžiantys ir reikalaujantys dešimt metų patirties darbo saugumo struktūrose, labai konkrečios patirties, ir žmogaus teisių aspektas įstatymo reikalavimuose nėra pakankamai atspindėtas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kitas variantas, anot parlamento vadovės, būtų „ieškoti žmonių, kurie Seimo frakcijoms atrodytų priimtini“.
Naujienų portalas „Lrytas“ anksčiau yra skelbęs, kad V. Čmilytė-Nielsen antruoju žvalgybos kontrolieriumi buvo numačiusi teikti buvusio ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus kandidatūrą, tačiau Seime kilo nepasitenkinimas, kad abu kontrolieriai susiję su saugumu ir esą per menkai išmano žmogaus teisių sritį.
Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad pirmasis šalies istorijoje žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus prisiekė tik antradienį, jo kandidatūra pateikta vadovauti Žvalgybos kontrolierių įstaigai, ir dar užims laiko, kol įstaiga pradės funkcionuoti.
„Seime prisiekė naujasis kontrolierius, ką tik pateikiau jo kandidatūrą į įstaigos vadovus, o tai reiškia, kad, jei Seimas pritars, įstaigos kūrimo darbai galės vykti, o tai pakankamai ilgas procesas, kuris užtruks, kol įstaiga ims pilnai funkcionuoti ir galės nagrinėti žmonių skundus ir įvairias situacijas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: palankiausiai vertinamo G. Nausėdos reitingas augo, į trečią vietą pakilo Seimo vadovė
Antrai kadencijai nesenai perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamu politiku, jo reitingas augo, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...
-
A. Bilotaitė su Klaipėdos uosto direkcijos vadovu aptars saugumo klausimus4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį Klaipėdoje su valstybinio jūrų uosto vadovu Algiu Lataku aptars šalies kritinės infrastruktūros apsaugą, narkotikų kontrabandos užkardymą bei galimą masinę gyventojų evakuaciją per uos...
-
Premjerė G. Nausėdai turėtų pateikti Ministrų kabineto sudėtį1
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai turėtų pateikti Ministrų kabineto sudėtį. ...
-
LVŽS ir I. Vėgėlės sąraše: Sveikatos teisės instituto nariai, M. Varaška, A. Jakubauskas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį patvirtino galutinį partijos ir prezidento posto siekusio advokato Igno Vėgėlės jungtinį kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apie žinią dėl A. Vyšniausko: jis turi atsakyti į klausimus4
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog žinia apie prokuratūros prašymą panaikinti buvusio frakcijos seniūno Andriaus Vyšniausko neliečiamyb...
-
Koalicijos partneriai sureagavo į A. Vyšniausko situaciją: užuojauta kolegai4
Generalinei prokuratūrai paprašius Seimo panaikinti konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę, koalicijos partneriai mano, jog parlamentas turi tenkinti tokį teisėsaugos prašymą. ...
-
Dėl A. Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo gal bus sprendžiama neeilinėje sesijoje2
Generalinei prokurorei prašant panaikinti Seimo nario, buvusio konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog tikėtina, kad artimiausiu metu šiam klausimui spr...
-
G. Landsbergis gerbia A. Vyšniausko sprendimą stabdyti narystę TS-LKD13
Generalinei prokuratūrai prašant panaikinti Seimo nario Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako gerbiantis kolegos sprendimą pasi...
-
A. Vyšniauskas stabdo narystę TS-LKD: traukiasi iš frakcijos seniūno pareigų23
Konservatorius Andrius Vyšniauskas tikina esąs šokiruotas dėl Generalinės prokuratūros prašymo panaikinti jo teisinę neliečiamybę. ...
-
„Čekiukų“ tyrime prokurorė prašo panaikinti Seimo nario A. Vyšniausko neliečiamybę36
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį kreipėsi į Seimą dėl Seimo konservatorių seniūno Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. ...