Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu

„Sausio 27 dieną visas demokratinis pasaulis minės labai svarbią datą su Antrojo pasaulinio karo metu padarytais nusikaltimais žmogiškumui“, – pristatydamas rezoliuciją kalbėjo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Ir šiandien, kada mes kalbam apie nusikaltimus žmogiškumui, totalitarinių režimų padarytas nusikaltimų veikas, yra prasmė prisiminti, yra prasmė dar kartą deklaruoti mūsų valstybės poziciją, dar kartą išreikšti solidarumą ir palaikymą visoms tautoms bei valstybėms, kurios prisimena ir vertina šitą dieną“, – akcentavo parlamento vadovas.

Dokumento priėmimą palaikė 83 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė penki parlamentarai.

Rezoliucijoje pažymima, kad Holokaustas buvo didžiulė Europos ir pasaulio tragedija, o „neišmoktos Antrojo pasaulinio karo pamokos sudaro pagrindą šiuolaikinio nusikalstamo antisemitizmo kurstymui ir demokratijos pagrindų ardymui“.

Seimas ragina Lietuvos ir pasaulio visuomenes išlikti budrias dėl antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos ir kitų plintančių neapykantos formų, kurios kelia grėsmę taikai ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimui bei demokratijai.

„(Seimas – BNS) pažymi kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, smerkia antisemitizmo apraiškas Europoje ir pasaulyje, taip pat rasistinių ir antisemitinių požymių turinčius politikų pasisakymus“, – rašoma dokumente.

Kovoti su antisemitizmu, ksenofobija socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“ įsipareigojo sudarydami valdančiąją koaliciją. Šį sprendimą politinės jėgos priėmė sulaukusios kritikos dėl „Nemuno aušros“ įtraukimo į valdančiąją daugumą, kadangi politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl antisemitizmo ir Holokausto neigimo.

„Aušriečių“ lyderis taip pat Konstitucinio Teismo yra pripažintas sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją dėl antisemitinių pasisakymų.

Pats politikas kaltinimus atmeta, o Seimo balsavimo metu rezoliucijai pritarė.

Dokumente, be kita ko, išsakoma parama Vyriausybės pastangoms sukurti nacionalinį kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymu priemonių planą.

„Padarykime dar vieną išvadą iš to visko, kad šiuolaikinės tendencijos valstybėje, deja, ir rinkimų rezultatai kyla iš neįsigilinimo kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metu“, – kviesdamas palaikyti rezoliuciją konservatorių frakcijos vardu kalbėjo Emanuelis Zingeris.

Rezoliucijoje taip pat siūloma pakeisti šalies atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena, o sausio 27-ąją Lietuvoje minėti kaip Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Šiuo metu įstatyme  rugsėjo 23-ioji minima kaip Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Dokumentą parlamentas priėmė minėdamas nacistinės Vokietijos didžiausios Aušvico-Birkenau koncentracijos ir naikinimo stovyklos, 1940–1945 metais veikusios nacių okupuotoje Lenkijoje, išvadavimo 80-ąsias metines.

Aušvico stovyklą vokiečiai įkūrė 1940-aisiais. Iš pradžių ji buvo skirta lenkams kalinti. Po dvejų metų buvo atidaryta Aušvico II-Birkenau stovykla, tapusi pagrindine masinio žydų naikinimo vieta.

Komplekse, kuriame taip pat buvo sublagerių, buvo nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, taip pat lenkų, romų, sovietų karo belaisvių ir kitų tautybių žmonių.

Aušvico-Birkenau mirties stovyklą 1945 metų sausio 27 dieną išlaisvino sovietų kariai. 1947-aisiais stovykla paskelbta nacionaline memorialine vieta.