- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 81 Seimo narys, susilaikė 15 parlamentarų.
„Lietuva 2050“ pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema.
„Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ yra apie mūsų piliečių, bendruomenių ir organizacijų savanorišką įsipareigojimą gyvenimui ir kūrybai demokratinėje Lietuvoje ir jos nuolatinį stiprinimą. (...) Apmąstant Lietuvos ateitį buvo stengiamasi, kad joje vietą rastų ir save atpažintų visos socialinės grupės, todėl vizija yra apie Lietuvą be pamirštų žmonių. Tam, kad šie lūkesčiai išsipildytų, laukia daug, bet labai prasmingo nuolatinio darbo mums visiems – visoms valdžios grandims, bendruomenėms, piliečiams“, – sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Ši vizija sustiprina mūsų valstybės pamatus – Lietuvos kaip Respublikos, kaip visų jos piliečių bendro reikalo supratimą, numato kelius, kaip užtikrinti jos saugumą, kaip pasiekti visuomenės demografinį ir socialinį stabilumą, atnaujinti ekonomiką, išsaugoti gamtą, kaip tolygiai išvystyti visus Lietuvos regionus. Vizija „Lietuva 2050“ padės pertvarkyti ir mūsų valstybės valdymą – padaryti jį lankstų, įžvalgų ir įtraukų, sustiprinti pasitikėjimą tarp piliečių, valdžios ir pilietinių organizacijų. Ši vizija – tai tiltas į Lietuvos ateitį“, – teigia Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.
Pagrindines vizijos vertybines nuostatas atspindi jos trumpoji formuluotė – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. Šioje formuluotėje atsispindi ir emocinis žmonių ryšys su Lietuva, ir asmeninis įsipareigojimas jos ateičiai.
Valstybės ateities vizijoje numatoma, kad Lietuva, įgyvendinusi savo ateities viziją 2050-aisiais, bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški ir jaučiantys gyveną gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, gyvenama išsilavinusių, sveikų ir bendruomeniškų žmonių, ji kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, o šalies teritorija bus darniai ir subalansuotai išvystyta.
Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ yra apie mūsų piliečių, bendruomenių ir organizacijų savanorišką įsipareigojimą gyvenimui ir kūrybai demokratinėje Lietuvoje ir jos nuolatinį stiprinimą.
Dokumente išskiriamos penkios esminės pažangos kryptys: demokratinė kultūra ir valdysena; švietimo, sveikatos ir socialinė politika; ekonomikos proveržis; tarptautinė politika ir saugumo stiprinimas; infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos tobulinimas. Taip pat apibrėžti du vizijos jungiamieji principai – gamtinės aplinkos tausojimas ir technologijų bei inovacijų taikymas. Kaip valstybės ir visuomenės pažangos pamatas vizijoje įvardijama kultūra.
Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pagrindiniai valstybės pažangos tikslai bus viešojo valdymo pertvarka, visuotinės gynybos sukūrimas ir įtvirtinimas ir valstybės ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas. Kartu bus stiprinama konkurencinga mokslo ir inovacijų sistema, įgyvendinama socialiai atsakingos ir ekologiškai tvarios ekonomikos plėtra, vykdoma subalansuota ir tvari teritorinė plėtra. Per visą laikotarpį iki 2050-ųjų bus įgyvendinama integrali šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą stabdanti ir neutralaus poveikio klimatui politika, o šiems pokyčiams sąlygas sudarys kokybiškas švietimas, tvirti demokratijos principai ir kultūra – Lietuvos stiprybės ir nuolatinio atsinaujinimo šaltinis bei pokyčių varomoji jėga.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Siekiant išlaikyti dokumento aktualumą Valstybės pažangos taryba gali rekomenduoti inicijuoti „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ peržiūrą. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.
Seimo nutarimu siūloma politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, o siekiant įgyvendinimo tęstinumo siūloma po rinkimų naujajai vyriausybei atnaujinti ateities įžvalgas ir aplinkos analizę, sistemiškai įvertinti Lietuvos ateities vizijos pirmųjų trijų įgyvendinimo metų pažangą ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl „Lietuva 2050“ strateginių ambicijų atnaujinimo.
Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
Širinskienė oficialiai pasitraukė iš „Nemuno aušros“ partijos
Antradienį palikusi „aušriečių“ frakciją Seime, parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė pasitraukė ir iš „Nemuno aušros“ partijos gretų. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių20
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
Olekas apie situaciją dėl „Nemuno aušros“: detalėse velnias glūdi7
Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas nemato pagrindo, kodėl Remigijaus Žemaitaičio vedama partija „Nemuno aušra“ turėtų trauktis iš centro-kairės valdančiosios koalicijos. Anot politiko, „aušrieči...
-
Naujoji ministrė tęs sukritikuotą A. Dulkio sveikatos reformą7
Nepaisant ankstesnės socialdemokratų kritikos pokyčiams, naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada tęsti buvusios vadovybės inicijuotą reformą. ...
-
Krašto apsaugos ministrė Hagoje aptars povandeninės infrastruktūros saugumą6
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė trečiadienį lankosi Hagoje, kur aptars povandeninės infrastruktūros, Baltijos jūros saugumą. ...
-
Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Širinskienė: pakankamai realiai vertinu Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos8
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl g...
-
Seimas baigė pratęstą rudens sesiją
Seimas antradienį baigė pratęstą rudens sesiją. ...
-
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu5
Seimas antradienį pritarė rezoliucijai, kuria paminėjo svarbias Holokausto atminimo dienas ir įtvirtino įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis. ...