Už susisiekimo ministro imuniteto naikinimą balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 13 politikų.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Dėl E. Sabučio neliečiamybės į parlamentarus generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi praėjusią savaitę, pats politikai leido tenkinti prokurorės prašymą supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.

Kitu atveju turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.

Pats politikas kalbėdamas Seimo salėje kėlė klausimus dėl įvykių sekos.

Teisėsauga dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas, tačiau E. Sabučiui specialaus liudytojo statusas suteiktas tik šiemet.

Kaip rašė BNS, E. Sabutis buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad yra ieškomas jį „čekiukų“ byloje norinčios apklausti teisėsaugos.

„2019–2023 metų kadencijoje mero pavaduotoju buvau tik pusantrų metų, iki 2020 metų lapkričio, todėl neabejoju, kad mano bylos apimtis tarp visų tiriamųjų – pati mažiausia. Mažiausios apimties bylai paruošti reikia daugiau negu dviejų metų ir ikiteisminio tyrimo pabaiga visiškai atsitiktinai sutapo su galimu, bet neįvykusiu pokyčiu politinėje karjeroje?“ – retoriškai klausė socialdemokratas.

Jis taip pat kėlė klausimą dėl teisėsaugos pasirinkto laiko pareikšti įtarimus socialdemokratų pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui.

Įtarimai Jonavos merui buvo pareikšti dar 2023 metų lapkritį. Per šį laikotarpį jo byla apkeliavo visų instancijų teismus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet pavasarį nutraukė bylą jo atžvilgiu ir taip atvėrė kelią politikui grįžti į mero pareigas.

„Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl visų 2019–2023 metų Jonavos rajono savivaldybės kadencijos tarybos narių, tame tarpe mero ir mero pavaduotojo, ir būtent kažkodėl tuometinio mero byla buvo išskirta ir nagrinėta viena pirmųjų“, – kalbėjo E. Sabutis.

„Greičiausiai tai visiškas atsitiktinumas“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, argumentuodama nevienodą tempą „čekiukų“ tyrimuose teisėsauga paprastai kalba apie didelę bylų apimtį, nes tarnybinių lėšų naudojimo pagrįstumas tiriamas beveik visose Lietuvos savivaldybėse, o tyrimai apima šimtus tarybose dirbusių ar tebedirbančių politikų.

Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo.

Išimtis padaryta tik „Nemuno aušros“ atstovams. Jiems leidžiama nepaisyti šio punkto, esant motyvuotam prašymui.

BNS rašė, kad E. Sabučiui norima pateikti įtarimus dėl galimai suklastotų 18 dokumentų ir neteisėto 3 tūkst. eurų pasisavinimo būnant Jonavos tarybos nariu.