Seimas linkęs pritarti korupcija įtariamų teisėjų atleidimui

Už tai balsavo 73 parlamentarai, susilaikė šeši politikai. Paskutinis balsavimas dėl šio teisėjo atleidimo vyks ketvirtadienį.

Seimas pirmadienį gavo K. Gurino pareiškimą, kur jis teigia neketinantis pasinaudoti teise dalyvauti klausimo svarstyme. Teisėjas taip pat atkreipė parlamentarų dėmesį, kad jo įgaliojimai baigėsi 2019 metų rugpjūtį, sulaukus pensinio amžiaus.

G. Nausėda siekia atleisti K. Guriną dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Šalies vadovas buvo paprašęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar prezidentas privalo kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų jam sulaukus pensinio amžiaus, kai šio teisėjo atžvilgiu yra pradėta jo pašalinimo iš pareigų procedūra.

Konstitucinis Teismas eismas šį klausimą nagrinėti atsisakė – jis pabrėžė neteikiantis teisinių konsultacijų.

Prieš balsavimą Seime parlamentaras Vytautas Bakas paragino kolegas pradėti korupcijos byloje įtariamų Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų apkaltos procesą, o ne atleisti juos dėl vardo pažeminimo.

„Jeigu mes to nepadarysime, iš tiesų mes plauksime tik paviršiumi ir (...) nei visuomenė, nei mes patys taip ir nesužinosime, kas iš tiesų atsitiko ir kas iš tiesų vyksta mūsų teismų sistemoje“, – kalbėjo Seimo narys.

Svarstant prezidento iniciatyvą, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti aukščiausiosios grandies teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad siūlymas K. Guriną atleisti apkaltos būdu „yra privilegijuoto kelio siūlymas tam teisėjui“, nes apkaltos proceso metu jis galėtų pasitraukti iš pareigų dėl amžiaus.

„Jis savo pareiškime akcentuoja, kad jo įgaliojimai pasibaigė, tai jis labai greitai pasinaudotų atleidimo iš pareigų (dėl pensijos) galimybe, pradėjus jam apkaltą“, – tvirtino politikas.

Prezidentas yra inicijavęs visų aštuonių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau Teisėjų taryba leido iš pareigų pašalinti penkis kolegas.

Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui turi pritarti Seimas, žemesnės grandies teisėjus prezidentas atleidžia pats.

Ragina nesieti su ikiteisminiu tyrimu

Korupcija įtariamų teisėjų atleidimo prezidento G. Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė ragina nesieti su ikiteisminiu tyrimu, pažymėdama, kad atleidimo procedūra taikoma dėl teisėjui nederamo neformalaus bendravimo.

Antradienį Seimui pristatydama dekretą dėl Valdimaro Bavėjano atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų J. Šovienė teigė, jog atleidimo už teisėjo vardo pažeminimą procedūra yra „savarankiška ir taikoma išimtinai už neformalų teisėjo bendravimą su bylos baigtimi suinteresuota šalimi“.

Už tai, kad po pateikimo būtų pritarta teisėjo atleidimui, balsavo 71 Seimo narys, šeši susilaikė. Toliau klausimą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, sprendimui priimti Seime dar reikės dviejų balsavimų.

Prezidento inicijuota Apeliacinio teismo teisėjo procedūra nėra susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu, į ką bando įvelti ginamųjų  baudžiamojoje byloje advokatai.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidento inicijuota Apeliacinio teismo teisėjo procedūra nėra susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu, į ką bando įvelti ginamųjų  baudžiamojoje byloje advokatai“, – antradienį Seime pristatydama teikimą pažymėjo patarėja.

Anot J. Šovienės, atleidimas siūlomas ne už bet kokį neformalų bendravimą, o už tokį, „kuris, prezidento ir Teisėjų tarybos vertinimu, nedera su garbingu teisėjo vardu“.

V. Bavėjanui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis kalbėdamas Seime teigė, jog paties prezidento iniciatyva „neatitinka teisingo atleidimo iš teisėjo pareigų tvarkos“, argumentuodamas, kad teisėjo vardo pažeminimo pagal nustatytą  tvarką nebuvo konstatuota.

„Teisėjo vardo pažeminimas yra procedūros dalykas, tai kažkas turi nustatyti, kas nustatė? (...) Etikos pažeidimus nustato Teisėjų garbės teismas, Teisėjų etikos ir garbės komisija, šita procedūros dalis buvo apeita“, – kalbėjo S. Juzukonis.

„Ikiteisminis tyrimas vyksta, jis turi pasibaigti priimant arba apkaltinamą, arba išteisinamą nuosprendį, teisėjo vardo pažeminimas nėra niekaip šiandien nustatytas. Aš griežtai atriboju – arba mes baudžiamąją atsakomybę taikom, arba drausminę atsakomybę“, – teigė advokatas.

Pristatydama motyvus atleisti V. Bavėjaną patarėja teigė, jog prezidentas šių metų liepos mėnesį gavo Generalinės prokuratūros laišką, kuriame išdėstytos aplinkybės „leido suabejoti teisėjo V. Bavėjano elgesio suderinamumu su teisėjo garbe ir etikos reikalavimais“.

„Teisėjų taryba nustatė, kad V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo“, – sakė J. Šovienė.

Pasak jos, vėliau tų pačių metų spalio mėnesį neformalaus susitikimo metu V. Bavėjanas „toleruodamas  baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pasiūlymus, aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.

Naujienų portalas 15min.lt antradienį pranešė, kad teisėsauga įtaria Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V. Bavėjaną susitarus su teisiamu pažįstamu duoti kyšį Kauno teisėjui už palankų jam sprendimą.

Tyrimo duomenimis, V. Bavėjanas ir teistas buvęs socialdemokratas, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbęs Valius Venslovas 2018 metų rudenį sutarė per tarpininką duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno teisėjui Algerdui Urbšiui, kad šis skirtų pastarajam mažesnę baudą už korupcinį nusikaltimą.

Tarpininku įvardijamas buvęs Kauno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas. Jis portalui patvirtino palikęs teismą ir tapęs advokatu, kai teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Anot teisėsaugos, V. Venslovas laiku neperdavė neteisėto atlygio ir Kauno teisme sulaukė lygtinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 38 tūkst. eurų baudos.

Pasak tyrėjų, V. Bavėjanas taip pat įtariamas žadėjęs padaryti įtaką V. Venslovo byloje skiriant teisėjų kolegiją Lietuvos apeliaciniame teisme.

Prezidentas G. Nausėda yra inicijavęs V. Bavėjano ir kitų septynių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą. Dėl aukštesnės grandies teisėjų atleidimo turės balsuoti Seimas. Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.