„Pirmiausia tai įtampa mūsų viduje, nes suprantame – „Zapad“ pratybos pritraukia didelius kiekius karinės technikos, ginkluotės, karių formuotėse. Tai tiesiog sukelia didelį dėmesį ir vidines įtampas, kurias turime suvaldyti“, – žurnalistams pirmadienį sakė VSD vadovas.

„Iš kitos pusės, na, mes esame pasiruošę tas grėsmes identifikuoti ir kartu su karine žvalgyba bendradarbiauti“, – pridūrė jis.

R. Bridikiui antrino ir prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.

„Šiuo momentu tinkamas labai, manau, žodis – įtampa. Žmonės daugiau susiduria su nežinia, laukia, kas vyks, kas bus. Lygiai taip pat laukia ir mūsų žvalgybos tarnybos“, – kalbėjo jis.

„Pratybos gali būti priedanga kažkokiems kitokiems, agresyvesniems veiksmams. Matėme, kad prisidengiant pratybomis buvo sukauptos pajėgos ir prie Ukrainos sienos, tačiau ne vien pratybos, tai nėra vienintelis indikatorius, kuris parodo, kad kažkokių veiksmų gali būti imtasi prieš Lietuvos Respublikos valstybę“, – pridūrė M. Česnulevičius.

Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.

Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.