A. Skaisgirytė sveikino strategijos formuluotę, kad JAV politika Europoje turi teikti prioritetą „sveikų Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalių skatinimui per komercinius ryšius, ginkluotės pardavimą, politinį bendradarbiavimą ir kultūrinius bei švietimo mainus“.
„Mes patektume į šitą tautų grupę pagal savo geografinę apibrėžtį“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.
Ji pabrėžė Lietuvos prekybinius ryšius su JAV, tai, jog Lietuva perka amerikiečių ginkluotę, suskystintas gamtines dujas.
„Mes iš tikrųjų labai daug darome ir turbūt darysime, nes tai yra mūsų strateginis interesas toje prekybinėje – įskaitant ir karinę pramonę – plotmėje“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę paskelbtoje JAV strategijoje Europa vadinama pernelyg reguliuojama, stokojančia pasitikėjimo savimi ir dėl imigracijos susiduriančia su civilizacijos išnykimo grėsme.
Dokumente Europa toliau kritikuojama dėl to, kad pernelyg naudojasi Amerikos dosnumu.
A. Skaisgirytė sakė, kad Lietuva pritaria JAV teiginiams dėl tolygesnio naštos pasidalijimo užtikrinant saugumą, pabrėžė, jog pati rengiasi skirti gynybai daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vysto kariuomenės diviziją.
Strategijoje taip pat teigiama, kad prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija „nesutaria su Europos pareigūnais, kurie turi nerealius lūkesčius dėl karo“ Ukrainoje pabaigos.
A. Skaisgirytė sakė, kad „Lietuva neturėtų keisti savo retorikos pagal kitų šalių strategijas, čia vienareikšmiškai“.
Ji tvirtino, kad taikos Ukrainoje sąlygos pirmiausia turi būti priimtinos patiems ukrainiečiams.
„Jie dabar yra labai intensyviose paieškose – tas derybų procesas dabar kaip tik vyksta – kokios turėtų būti tos finalinės taikos sąlygos, kokios saugumo garantijos Ukrainai galėtų būti suteiktos. Na ir neslėpkime, kad didžiausias klaustukas yra teritorijų klausimas“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Rusijos invazijos Ukrainoje pabaigą ir siekį atkurti strateginį stabilumą su Rusija JAV Nacionalinio saugumo strategijoje pavadino esminiu tikslu.
A. Skaisgirytė teigė, kad tokio pareiškimo komentavimas susijęs su tuo, kas vadinama strateginiu stabilumu.
„Žinoma, kad niekas nenori karo. Amerikiečiai nenori karo ir nenori karo su Rusija, europiečiai nenori karo. Ir, žinoma, lietuviai taip pat nenori karo su Rusija“, – sakė patarėja.
„Jeigu kalbėsime apie strateginį stabilumą, kad karo su Rusija nėra, Rusija yra savo vietoje, Europoje, tačiau mes randame modus operandi, kaip su Rusija gyventi... Nes ta Rusija, ji išlieka, ji tūkstantį metų yra mūsų kaimynystėje. Mes išmokome, man atrodo, su Rusija gyventi, neturime baimės jausmo. Visuomenė yra mūsų atsparesnė negu kai kurios kitos visuomenės. Mums ta Rusija galbūt neatrodo tokia baisi, kaip kokiems geografiškai labiau nutolusiems. Ir tai yra mūsų stiprybė. Mūsų šalies stiprybė, mūsų regiono stiprybė“, – pridūrė ji.
