Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis

„Jau dabar praktiškai yra galimybė (turėti didesnį finansavimą – BNS). Mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė dar pasiskolinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, tikiuosi, kad panašias sąlygas išlaikysime kitais metais“, – BNS antradienį sakė Lietuvos vadovas, Pabradės poligone su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) aplankęs karius .

Anot jo, svarbiausia, kad kitąmet nemažėtų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

„(...) nes tada tie patys BVP procentai reikš mažesnes absoliučias sumas. Bet čia jau kitos srities klausimas – išsaugoti mūsų ekonomikos trajektoriją, augimą. Tikiuosi, kad sumanios ekonominės ir fiskalinės politikos pagalba mes esame pajėgūs tai padaryti“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, atsiradus poreikiui biudžetą galima peržiūrėti ir metų viduryje.

„Galima tiesiog reaguoti į situaciją jau biudžeto vykdymo eigoje“, – tvirtino jis.

Pasak G. Nausėdos, tai, kad opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija sako, jog gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. (BVP), rodo į gerąją pusę pasikeitusį supratimą apie krašto apsaugą.

Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę.

„Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę, platėja ir gilėja supratimas, kad gynybos išlaidas turime didinti ne dėl to, kad tiesiog išsikėlėme sau tokį tikslą, o dėl to, kad tai yra sudėtinė mūsų saugumo politikos dalis“, – sakė prezidentas.

„Pagrįstai tikėdamiesi paramos iš savo sąjungininkų, mes, be jokios abejonės, turime padaryti tuos darbus, kuriuos esame nusimatę. Pagrindinės jų kryptys yra aiškios – modernizuoti savo kariuomenę, suteikti tinkamas gyvenimo ir pratybų sąlygas mūsų sąjungininkams. Tam reikia investicijų, jos jau yra daromos, darbai jau pradėti, ir mes, tikiu, sėkmingai juos baigsime anksčiau negu esame numatę“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė, kad jau formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir jame numatoma išlaikyti tą patį BVP dydį gynybai.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį patvirtino rezoliuciją, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP.