Prezidentas: aš nesuprantu (Papildyta)

„Aš nesuprantu, kodėl šalies vadovai turi skelbti apie kiekvieną droną, nes tai geriausiai gali padaryti kariuomenė, kuri turi informaciją čia ir dabar, iš pirmų lūpų. Ir, tiesą sakant, jie ir turėtų tai daryti“, – LNK žiniose penktadienį kalbėjo jis.

„Jeigu, įsivaizduokime hipotetinę situaciją, per dieną įskristų 15 dronų ir šalies vadovas 15 kartų per televiziją išstotų apie kiekvieną droną pasakodamas išsamiai, man atrodo, jis gerokai įkyrėtų visiems ir, tiesą sakant, jis neturėtų to daryti“, – pažymėjo G. Nausėda.

Gerai, jeigu viskas gerai baigiasi, o jeigu dėl tokio kvailo, atsiprašau, poelgio, atsitiktų kas nors nepataisomo, kas būtų tada?

Taip jis kalbėjo po to, kai Utenos rajono gyventojai ketvirtadienį buvo įspėti apie drono pavojų. Savo ruožtu prezidentas socialiniame tinkle nurodė, kad šalies oro erdvę galėjo pažeisti du bepiločiai.

Tuo metu trečiadienį, kai dėl radarais fiksuoto drono oro pavojus buvo skelbiamas didesnėje Lietuvos dalyje, G. Nausėda pats nekomentavo.

Paklaustas, kokią žinutę turi mokykloms, kurios auklėtinius per oro pavojų vedė į stadioną arba liepė pabaigti rašyti kontrolinį, prezidentas tai vadino „vadovėliniais pavyzdžiais, kaip negalime elgtis“.

„Tikiuosi, pirmiausia, kad mokyklų vadovybė, savivaldybių atstovai labai tinkamai įvertins tokius pavyzdžius, ir tikrai čia nereikėtų pirštu grūmoti, čia reikėtų pakankamai aiškių signalų, kad tokie dalykai nebus toleruojami ateityje“, – sakė G. Nausėda.

„Gerai, jeigu viskas gerai baigiasi, o jeigu dėl tokio kvailo, atsiprašau, poelgio, atsitiktų kas nors nepataisomo, kas būtų tada? Būtų baudžiamoji atsakomybė žmonėms, kurie priiminėja sprendimus arba kurie, atvirkščiai, nieko nedarė. Tai baikime juokauti, situacija visai nėra juokinga, ir elkimės taip, kaip pridera“, – įspėjo šalies vadovas.

Klausiamas, ar gali atrodyti, kad valstybė bejėgė apginti savo piliečius, G. Nausėda to neatmetė, bet išreiškė pasitikėjimą NATO oro policijos misija.

„Oro policijos misija vykdo savo pareigas sėkmingai. Aš manyčiau, jie pirmiausia vertina ne tik patį numušimo tikslą, bet ir tas rizikas, kurios yra susijusios su numušimu. (...) Pilotai (…) priima sprendimus būdami naikintuvo kabinoje ir tuos sprendimus priima pagal vizualinį kontaktą, kurį jie geba arba negeba nustatyti drono atžvilgiu“, – sakė prezidentas.

„Kaip matote, tie sprendimai, kurie buvo priimti, nesukėlė grėsmės misų žmonių gyvybei ir sveikatai“, – pažymėjo jis.

Visgi G. Nausėda pripažino, kad nereikėtų manyti Lietuvą esant visiškos taikos arba „business as usual (liet. įprasti reikalai)“ situacijoje.

„Tikrai tai yra padidintos rizikos etapas, kurį mes turime tinkamai pasitikti, išgyventi ir imtis priemonių, kad grėsmės būtų ne tik pašalintos, bet ir rizikos būtų minimizuotos“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas: Rusija siekia skaldyti Europą ir įkvėpti savo piliečius

Tuo metu Rusijai kaltinant Baltijos šalis savo oro erdvės suteikimu Ukrainos smūgiams prieš rusus, prezidentas mato dvi tokio Kremliaus elgesio priežastis.

„Pirma, tai yra noras įbauginti Europą, suskaldyti ją arba pasiekti, kad Europa atitrauktų rankas nuo mūsų regiono ir sakytų, kad „pavojus pas juos, pas mus pavojaus nėra“. Tai jiems nepavyko padaryti ir sekusios reakcijos (…) labai aiškiai parodė, kad nekiškite nagų prie Baltijos valstybių, nes mes visa tai matome ir NATO penktasis straipsnis galioja“, – sakė G. Nausėda.

„Antra giluminė priežastis, kodėl tai yra serviruojama, šitos isterijos serviruojamos Rusijos gyventojams, nes ne paslaptis, rusai vis akivaizdžiau jaučia, kad karas atėjo į jų kiemą“, – pridėjo prezidentas.

Jo teigimu, tai tarp Rusijos gyventojų sukėlė paniką, todėl Kremliaus režimui reikia konsoliduoti „byrančią arba nebe labai karą Ukrainoje mėgstančią“ visuomenę, motyvuoti ją tariama išorės grėsme.

„Šiame kontekste ir vyksta šitos provokacijos ir manau, kad Rusijos retorika toliau išliks labai agresyvi, bet neturime pasiduoti provokacijoms ir ypač patys teikti peno jų provokacijoms“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose antradienį pareiškė Maskvą turint informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.

Baltijos šalių lyderiai griežtai atmeta šiuos pareiškimus, solidarumą su jomis šią savaitę išreiškė Europos Sąjunga, NATO.

Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, nepadarę rimtesnės žalos. Baltijos šalių ir NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į regiono valstybes patenka Rusijai juos nukreipus nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.